„Jokių šansų, kad Seime būtų pritarta jūsų siūlymui panaikinti visai eilei kultūros įstaigų asignavimo valdytojo statusą“, – sakė jis.
R.Karbauskio teigimu, nėra bendros sistemos, kurios įstaigos turėtų turėti teisę valdyti savo finansus, o kurios būtų finansuojamos per Kultūros ministeriją.
Jis siūlė parengti koncepciją dėl asignavimo valdytojų statuso turėjimo.
„Nesant koncepcijai, negalime daryti pakeitimų, ji nepadaroma per kelis mėnesius (...). Manau, iki 2019 metų biudžeto svarstymo tą koncepciją turėsime“, – tvirtino Kultūros komiteto vadovas.
Rugpjūtį Finansų ministerija parengė Biudžeto sandaros įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, siūloma trimis dešimtimis mažinti dabartinių asignavimo valdytojų skaičių.
Pagal projektą, nuo kitų metų sausio šio statuso turėtų netekti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos ir Kauno dramos teatrai, Nacionalinė filharmonija, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Valdovų rūmai, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Visas šias įstaigas finansinė bambagyslė susietų su Kultūros ministerija.
Parengusi siūlymą, kad visos ministrams pavaldžios įstaigos netektų asignavimo valdytojų statuso, Finansų ministerija teigė, kad tokiu būdu būtų efektyviau ir racionaliau planuojamos valstybės biudžeto lėšos.
„Ministras, būdamas jam pavestos valdymo srities vienintelis asignavimų valdytojas, gali daryti įtaką veiklos planavimo ir įgyvendinimo procesams, turi galimybę priimti sprendimus dėl asignavimų perskirstymo tarp institucijų, asignavimų paskirties pakeitimo programose ir t. t., dėl ko sumažėja rizika, kad bus neįgyvendinti strateginiai tikslai ir nepasiekti laukiami rezultatai bei neefektyviai panaudotos lėšos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Šiuo metu šalyje yra 162 valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Priėmus siūlomas pataisas jų liktų 130.