Spaudos konferencijoje N. Puteikis teigė, kad gindamas visuomenės interesą laiku gauti reikalingas medicinos paslaugas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo panaikinti sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo A.Verygos įsakymus, kuriais buvo reikšmingai apribotas ligoninių ir poliklinikų paslaugų prieinamumas.
N. Puteikis teigia, kad kreipimą į teismą paskatino Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos suteikta informacija, kad didėjant koronaviruso susirgimų skaičiui bus dar labiau ribojama gydymo įstaigų veikla.
„Mes prašome panaikinti ar sustabdyti tuos Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriais yra apribojamos žmonių teises gauti medicinines paslaugas, greitąją pagalbą, įprastinę pagalba“, – teigė N. Puteikis
A. Verygos spaudos konferenciją žiūrėkite:
Juos prašoma panaikinti kaip padariusius reikšmingą žalą Lietuvos žmonėms. Konferencijos rengėjų teigimu, dėl šių įsakymų dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių patyrė ir iki šiol patiria daugybę sveikatos sutrikimų, ligų paūmėjimus, o daugybė net miršta laiku taip ir nesulaukę tinkamos medicinos pagalbos.
„Aš kaip seimo narys gaudavau daugybę žmonių prašymų, skundų, kad jų artimiesiems nėra suteikia pirmoji pagalba, nevykdomos iš anksto numatytos būtinos operacijos“, – konferencijos metu kalbėjo Seimo narys.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad tok N. Puteikio žingsnis – būdas prieš rinkimus atkreipti į save dėmesį.
„Gal šiek tiek neįvertinant galimų rizikų, spekuliuojant gyventojų nežinojimu“, – Naujienų agentūrai „BNS“ sakė ministras.
„Noriu tik priminti tiems, kas gal jau pamiršo, kas darėsi tuo metu, kai liga plito labai intensyviai: tose šalyse, kur situacija gydymo įstaigose nebuvo suvaldyta, nebuvo imtasi karantino priemonių, buvo daug mirčių. Pradžioje jų buvo ir Lietuvoje“, – pridūrė ministras.
N. Puteikis savo sprendimą taip pat argumentuoja akcentuodamas tai, kad nesustojo gyventojų pajamų mokesčio įstatymo veikla.
„Pinigų srautai į gydymo įstaigas patenka, gydytojai atlyginimus gauna, o kaip mes matome, įstaigos lieka tuščios ir žmonės lieka už durų.
Aš manau, kad tokie A. Verygos veiksmai yra pertekliniai, medicinos įstaigų paslaugos pernelyg ir nepagrįstai suvaržytos“, – teigė Seimo narys.
N. Puteikis taip pat pastebi, kad nemaža dalis patyrė finansinių nuostolių, todėl, kad apribojus gydymo įstaigų veiklą gyventojams buvo privesti kreiptis į privačias gydymo įstaigas.
„Keistas vaizdas, kai viena gydymo įstaiga yra tuščia, o kita – privati gydymo įstaiga sulaukusi tokio antplūdžio, kad žmonės eilėje laukė tiesiog gatvėje“, – teigė Seimo narys.
Lietuvos centro partijos narys Kristupas Krivickas taip pat sakė, kad prašo teismo įvertinti ir padidėjusią mirčių statistika.
„Skirtingų statistikos šaltinių duomenimis mirčių skaičius lyginant su praėjusiais metais yra išaugęs 700. Jei turime 90 mirties atvejų siejamų su Covid–19, tai turime šimtais padėjusį mirtingumą bendrai ir tai siejame su būtent tais sprendimais apriboti gydymo įstaigų veiklą”, – teigė K. Krivickas
Partijos narį taip pat neramina tai, kad Sveikatos apsaugos ministras žada dar labiau apriboti gydymo įstaigų veiklą, nors ji dar neveikia pilnu pajėgumu.
„Nei viena gydymo įstaiga praktiškai nėra 100 procentų atnaujinusi savo veiklos. Teigiama, kad gydimo įstaigų veikla atnaujinta 80 procentų, tačiau tokie skaičiai deklaruojami siekiant įstaigoms gauti pilną finansavimą“, – teigė K. Krivickas
Medikų sąjūdžio atstovė Živilė Gurliavičinė teigia, kad šiuo metu gydymo įstaigos paslaugos nėra pilnai atkurtos, nes yra laikomasi infekcijų kontrolės reikalavimų.
„Dėl ilginamų tarpų tarp pacientų, privalomos patalpų dezinfekcijos po kiekvieno paciento ilgėja vieno paciento priėmimo laikas. Taip per dieną tu gali priimti mažiau pacientų nei įprastai, nes vieno paciento vizitas užtrunka dabar 15-20 min.“, – reikalavimų nepatogumus atskleidė Ž. Gurliavičienė.
Atstovės teigimu įstaigų darbų ribojimai kelia nepatogumų ne tik pacientas, bet ir paties gydytojams.
„Buvo ženkliai apribota gydytojų migraciją per gydymo įstaigas. Taip dalis gydytojų neteko pajamų, o pacientas tam tikruose regionuose liko be specialisto“, – teigė Ž. Gurliavičienė.
Ieškiniu yra prašoma kai kuriuos Sveikatos ministro sprendimus stabdyti jau dabar. Kitus, priimtus ankščiau pripažinti neteisėtai ir stabdyti dalį būsimų reikalavimų. Siekiama A, Verygą įpareigoti per 30 kalendorinių dienų atkurti planinės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas tą sutartine atimtimi, kurios buvo įgyvendinamos iki karantino paskelbimo.
Ieškinys Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo įteiktas pirmadienį 10 val.