LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lietuvoje steigiami vadinamieji pusiaukelės namai, kuriuose gyvens nuteistieji, likus mažiau nei pusmečiui iki lygtinio jų paleidimo. Vilniaus Rasų bendruomenės, kurioje planuojama įsteigti tokius namus, pirmininkas Vytautas Pėstininkas abejoja, ar po metų, praleistų įkalinimo įstaigoje, į visuomenę grįžę asmenys nebus paveikti kalėjimo sąlygų.
„Taip, gal jis nusikaltimą padarė netyčia, išgėręs, gal jis – ne tas apsigimęs nusikaltėlis. Bet pusiaukelės namuose apsigyvens iki dešimties metų nuteisti žmonės. Įsivaizduokite, kad jis po aštuonerių metų grįš pas mus iš įkalinimo įstaigos, kur iš tiesų yra prastos sąlygos kalėti. Klausimas, ar iš tikrųjų jis ateis ir bus normalus“, – abejoja V. Pėstininkas.
Jo teigimu, netoli pusiaukelės namų įsikūrę gyventojai, ypač tie, kurių sklypai ribotųsi su pusiaukelės namų kiemu, yra pasipiktinę tokių namų atsiradimu. Tačiau vienas iš šio projekto vadovų, Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius tikina, kad kaliniai, gyvenantys pusiaukelės namuose, gyventojams keblumų nekels, nes šie jų net nematys.
Įstatymai neįpareigoja informuoti gyventojų
Pasak Č. Jociaus, keturios įstaigos ir jų kūrimas jau yra suplanuotas, ir šiuo metu jau vykdomi projektavimo darbai. Įstaigos turėtų įsikurti Alytuje, prie pataisos įstaigos, Ulonų g. 8A, Marijampolėje, Sporto g. 3, Pravieniškių kaime, prie įkalinimo įstaigos, ir Vilniuje, Rasų g. 20.
„Planuojame, kad kaliniai bus atrenkami tam sukurtos komisijos narių. Iš dabar esančių beveik 8 tūkst. nuteistųjų bus atrenkami iki 80 nuteistųjų. Bus atrenkami tie, kurie galbūt iš viso neturėjo patekti į įkalinimo įstaigą. Orientuojamės padėti nuteistiesiems, turintiems šeimas, darbus, kurie tikrai gali gyventi, rūpintis savimi ir daugiau nenusikalsti kitomis sąlygomis“, – sako Č. Jocius.
V. Pėstininkas tikina, kad gyventojai apie tai buvo informuoti visai neseniai, kai pamatė pranešimą pusiaukelės namams skirtame sklype. „Tiesą pasakius, gyventojai iki šiol yra netekę pusiausvyros. Žmonių pasipiktinimas didelis, ypač tų, kurių sklypai ribojasi su pusiaukelės namų kiemu“, – teigia V. Pėstininkas.
Savo ruožtu Č. Jocius pabrėžia, kad nebuvo prievolės informuoti gyventojus ar su jais derinti pusiaukelės namų įkūrimo, nes tam paskirtas pastatas kartu su kitais pastatais priklauso Vilniaus pataisos namams. Be to, to padaryti neįpareigoja ir įstatymai. V. Pėstininko nuomone, turėjo būti atsižvelgta ir į gyventojus, ypač tuos, kurių sklypai ribosis su pusiaukelės namais.
„Kaip jaustis vaikui, kuris vasarą, savaitgalį (neaišku, ką kaliniai veiks savaitgalį), išėjęs į savo kiemą, džiaugiasi savo kiemu? Labai gražiai nusakoma, kokie kaliniai papuls, bet mano ketverių su puse metų vaikas, pamatęs žinias, paklausė – tėveli, tai čia gyvens banditai? Kaip galėjau paneigti tą faktą?“ – klausia V. Pėstininkas.
Č. Jociaus tikinimu, gyventojai nėra paliekami nuošalėje ir kviečiami į susitikimą, kurio metu bus stengiamasi atsakyti į visus klausimus. Jis pabrėžia, kad pusiaukelės namai šiuo metu tėra ruošiami ir nėra aišku, ar jie tikrai bus įsteigti numatytoje vietoje.
Č. Jocius: kaliniai nevaikščios lauke, žmonės jų nematys
Su tokia pat situacija susidūrusios Kauno Žemųjų Šančių gyventojų iniciatyvinės grupės lyderis Vladimiras Vancian teigia, kad Kaune gyventojai apie pusiaukelės namų įkūrimą taip pat sužinojo tik paskutinę minutę, kai nekilnojamo turto objektai jau buvo perimami.
„Objektai nėra pritaikyti. Nebuvo į nieką atsižvelgiama: nei į infrastruktūrą, nei į gyventojų nuomonę. Man atrodo, kad valdininkai, kurie rengia šiuos projektus, turėtų atsakingiau žiūrėti į šiuos reikalus. Turi būti atsižvelgiama į visų žmonių – ir nuteistųjų, ir gyvenančių toje vietovėje, kur planuojama statyti arba įrengti pusiaukelės namus, nuomonę. Informuoti piliečius, žinoma, yra būtina“, – atkreipia dėmesį jis.
V. Vancian pasakoja, kad priežastis neinformuoti gyventojų buvo panaši – pasirinktoje vietoje jau veikia panašaus pobūdžio krikščioniška labdaringa organizacija „Tėvo namai“, kuri padeda integruotis iš kalėjimo išėjusiems ir kur eiti neturintiems buvusiems kaliniams. Nepaisant veiklos panašumo, V. Vancian pabrėžia, kad pusiaukelės namai yra visiškai kas kita nei „Tėvo namai“.
„Tai – visai skirtingos organizacijos. Tai, ką Č. Jocius ir valdininkai vadina integracija, nėra integracija. Manau, kad mūsų valdininkai apgaudinėja kalinius. Iš vieno kalėjimo žmones permeta į kitą – rezervatą, ir tai vadina integracija“, – sako V. Vancian. Tikroji integracija, anot jo, yra tuomet, kai, nusprendus žmogų iš kalėjimo paleisti anksčiau laiko, jis grįžta pas savo šeimą ar kitus artimus žmonės, kurie padeda jam socializuotis.
Tokias pastabas Č. Jocius vertina kaip V. Vancian nuomonę. Jo teigimu, pusiaukelės namuose kaliniai būtų prižiūrimi, turėtų dirbti ir mokytis, o į namus galėtų grįžti tik pernakvoti. Valandos, kada kaliniai gali išeiti iš pastato, būtų apribotos.
„Jie nevaikščios ir nebus lauke. Jų ir mūsų tikslas – ryte išleisti juos į darbą, o vakare, konkrečią valandą, kai baigiasi darbas, žmogus privalės grįžti į pusiaukelės namus ir daugiau į lauką nebus išleidžiamas. Tikrai nebus taip, kad žmonės juos matys vėliau ar savaitgaliais“, – aiškina Č. Jocius.
Tikimasi pakeisti įstatyminę bazę
V. Pėstininkas sutinka, kad kaliniai turėtų būti integruojami į visuomenę ir jiems turi būti suteikiamas antra galimybė, bet atkreipia dėmesį, kad į pusiaukelės namus bus priimami žmonės, kalėjime praleidę iki dešimties metų laisvės atėmimo įstaigoje. Rasų bendruomenės pirmininkas svarsto, kad po tiek laiko žmogus gali būti per daug paveiktas prastų sąlygų kalėjime ir kitų aplinkybių.
„Taip, gal jis nusikaltimą padarė netyčia, išgėręs, gal jis – ne tas apsigimęs nusikaltėlis. Bet pusiaukelės namuose apsigyvens iki dešimties metų nuteisti žmonės. Įsivaizduokite, kad jis po aštuonerių metų grįš pas mus iš įkalinimo įstaigos, kur iš tiesų yra prastos sąlygos kalėti. Klausimas, ar iš tikrųjų jis ateis ir bus normalus“, – abejoja V. Pėstininkas.
Pasak jo, bendruomenė tikisi bent jau pakeisti įstatyminę bazę, kad, planuojant įkurti tokią ar panašaus tipo įstaigą, planai būtų derinami su pasirinktos vietovės gyventojais.
