Ketvirtadienį baigiantis turgui prekiautojų atstovai suko į savivaldybės pastatą, kur susitiko su rajono vadovais ir turgavietės bendrasavininkiu.
Valdžios keičiasi, tvarka turguje – ne
Senasis (esantis prie paviljono) Biržų turgus ketvirtadienį ūžė nuo žmonių gausybės. Dulkėtais takais ir geležiniais strypais užverstais praėjimais pirkėjai brovėsi prie pardavėjų, o virš jų galvų grėsmingai kybojo irstančios konstrukcijos, plevėsavo plastmasės gabalai. Toks vaizdas nesikeičia jau gal penkiolika metų.
„Tik žiūrėkite, kokiomis sąlygomis turime dirbti.
Bijome, kad mūsų ar pirkėjų neužgriūtų. Nors už prekybos vietą mokame brangiai ir įvairiais būdais, net už tualetą turime susimokėti“, – kalbėjo turguje dirbantys žmonės, pykę ir ant turgaus savininkų, ir ant rajono valdžios.
Anot biržiečių prekeivių, valdžios keičiasi, o tvarka turguje - ne. Sako, neatsiranda rajono šeimininkų, galinčių pažadinti už prekybos ir elementarios higienos sąlygas atsakingas institucijas, kurios po turgų, atrodo, vaikšto užmerktomis akimis.
Turgus yra itin daug žmonių sutraukianti erdvė, kurioje pakeliui į rajono ar šalies valdžią labai mėgsta sukiotis politikai. Ar jie taip pat akli, neregintys, kuo virsta lengvą pelną be investicijų nešantis senamiesčio gabalas?
Tikrai neakli. Tačiau vieni nenori nieko keisti, kiti nežino, nuo ko ir kaip pradėti tvarkytis. Taip daugėja dulkių, duobių, kuriose nardome visi.
Gal tas turgus ir toliau dulkėtų bei lūžinėtų, jei ne ten prekiaujantys žmonės, nebenorintys kęsti žeminančių darbo sąlygų, už kurias tenka kloti nemenkus pinigus. Tai jie, pasak rajono merės, inicijavo trišalį - rajono valdžios, turgaus savininko ir prekeivių atstovų - susitikimą.
Kokia turi būti biržiečių ritualinė vieta?
Į susitikimą atėjo trys prekiautojai, turgų valdančios įmonės direktorė, turgaus bendrasavininkis, regioninio parko direktorius, statybos priežiūros institucijos atstovas, visi keturi savivaldybės vadovai, mero patarėjas, naujasis Biržų rajono architektas ir savivaldybės teritorijų planavimo specialistė.
Pasak merės Irutės Varzienės, susitikimo tikslas - išsakyti pozicijas dėl turgaus dabarties ir ateities.
„Biržams turgus - gyvenimo būdo dalis, savotiškas ritualas. Todėl, mūsų nuomone, tai turėtų būti vientisas projektas. Norėtume, kad jis būtų civilizuotas, estetiškas. Sąlygas projektui turėtų gauti turgaus savininkai, nes jie nuomoja žemę", - apie turgavietės rekonstrukciją ir statinius kalbėjo rajono merė Irutė Varzienė. Ir pridūrė, kad žmonės esą labai giria turgaus savininkus, o savivaldybė nori, kad šis pokalbis būtų tarsi pirminė įžanga į konstruktyvų bendravimą su turgaus šeimininkais ir prekeiviais.
„Nesame susipainioję jokiais ryšiais ar pažadais - į turgaus problemą einame švariai", - teigė rajono vadovė.
Turgus - švarus lapas be nuoskaudų?
Susitikime priminta, kad kai kurie turgaus prekiautojai norėtų gerinti savo darbo sąlygas, statyti namelius. Tą daryti jau buvo bandyta, tačiau be leidimų pradėta statyba buvo sustabdyta, už tai skirtos baudos.
Anot merės, su savininkais prekiautojai jau lyg ir susitarę. „Tačiau jiems (žmonėms - aut.) būtų įdomi savivaldybės pozicija, leidimai ir kita", - teigė rajono vadovė.
Turgaus prekiautoja Irena pripažino, kad žmonės padarė klaidą, statydami namelius be leidimo. Buvo patirtas nuostolis išgabenant neteisėtus statinius, kai kurie iš jų sugedo ir naudoti netinkami.
„Nebegalime prekiauti palapinėse - norime namelius vėl atstatyti, bet jau jums padedant", - kalbėjo Irena.
Prekiautojas Arūnas sakė, kad namelius jie statytų pagal reikalavimus, tačiau palaipsniui. Ne visi prekiautojai esą galėtų sąlygas pasigerinti, nes namelių statybai reikia pinigų.
Turgaus bendrasavininkis Dmitrij Vinickij aiškino pritariantis savivaldybės reikalavimui gauti visas projektavimui reikalingas sąlygas ir parengti bendrą namelių projektą. Verslininkas pripažino klydęs, kai žmonėms siūlęs statyti namelius be leidimo. Manęs, kad laikinam statiniui jo nereikia.
D. Vinickij priminė, kad, statybas sustabdžius, jis turgavietės projektą parengti norėjęs jau 2009 metais, tačiau savivaldybės išduotos projektavimo sąlygos netrukus buvusios atšauktos tuometinės administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės įsakymu. Dėl to vykę teisminiai ginčai, kurie užsitęsę ir neleidę tęsti projektavimo darbo.
„Mes labai laimingi, kad parodėte gerą kelią. (...) Kuo daugiau patikrinimų, tuo savininkams lengviau. (...) Esame pasirengę iš naujo gauti sąlygas ir jomis vadovautis. Norime pradėti viską nuo švaraus lapo ir be jokių nuoskaudų", - kalbėjo verslininkas.
Merė ėmė aiškinti, kodėl įstrigo projektavimo leidimas ir kodėl jos vadovaujama komanda atėjusi į valdžią turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
Prie delsimo leisti verslininkams rengti projektą esą prisidėjęs ir „kovotojos už savo teises simboliu tapusios Marijos Valiušaitienės siekis atgauti tėvų žemę".
„Tačiau dabar turima žinia, kad Marijos Valiušaitienės tėvų žemė yra ne Dmitrijaus Vinickio nuomojamame sklype, yra pagrindinis argumentas, jog projektavimą galime pradėti", - kalbėjo merė.
Kuo netiki prekeiviai?
Architektas Mindaugas Gribauskas teigė, kad projektuojant turgavietę senamiesčio zonoje reikia ieškoti tinkamo sprendimo. Specialistė Loreta Munikienė pridūrė, kad sykiu reikia numatyti visą turgavietės infrastruktūrą - dangų, praėjimų ir kitus klausimus.
Štai tada prekeiviai ir suabejojo, ar turgaus savininkui tokie reikalavimai nebus pernelyg sunkūs ir finansiškai neįgyvendinami. Pasirodo, namelius statyti rengiasi patys prekiautojai, besirūpinantys, kad turgavietės projekto parengimas nebūtų per brangus savininkui.
„Tos dangos mums nereikalingos. Mums nereikia ir asfalto, parduotuvėje turėsime grindis", - aiškino Arūnas.
Tada rajono vadovai paaiškino, kad turgavietė turi būti tvarkoma ne atskirų prekiautojų, o visų joje dirbančių ir perkančių patogumui. Turgus privalantis neskendėti purve ir balose.
„Mes tuo netikime", - valdžios užmoju turgaus savininkus priversti tvarkytis suabejojo Irena. Ir pasakė, kad susitikime nė sykio neišgirdo savininko D. Vinickij žodžių, kad darbus atliks jis.
Tiesą sakant, tokių verslininko žodžių ir nebuvo. Susidarė įspūdis, kad susitikimo dalyviai visi žino, jog statybos yra ne turgų išsinuomojusio verslininko, o pačių prekeivių reikalas, todėl jie rūpinasi, kad reikalavimai būtų minimalūs.
„Jūsų santykiai su savininkais yra jūsų pačių, o ne savivaldybės reikalas", - bandė prekeiviams aiškinti mero patarėjas Eividas Šernas.
Susitikime eilinį sykį aiškėjo, kad turgaus prekeiviai nori valdžios pagalbos susikalbant su verslininku.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė turgų valdančio D. Vinickio ir direktorės Rimos Matulionienės primygtinai prašė atsakyti, kiek turguje yra darbo vietų.
Klausimas pasirodė sudėtingas. Savininkas siūlė eiti ir skaičiuoti, o R. Matulionienė šiaip ne taip atsakė, kad „su paviljonu ir bobutėmis gal apie šimtą vietų".
Klausimą apie europinius reikalavimus atitinkančias darbo vietas išgirdęs turgaus bedrasavininkis D. Vinickij iš karto pasiūlė „nežiūrėti taip toli".
Merė I. Varzienė apgailestavo, kad susitikime nėra Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Jie esantys užsiėmę, o viršininkas Adolfas Rinkūnas pranešęs, kad situaciją turguje jis vadintų „vidutiniška".
Susitikimui baigiantis nuskambėjo daug sakanti statybos priežiūros specialisto Remigijaus Averino frazė.
„Jie visi viską žino, jau ne pirmame susitikime tas pats kartojama", - šyptelėjo R. Averinas, merei pasiūlius pasisakyti ir jam.
Mero pavaduotojos Stasės Eitavičienės nuomone, derybos ir rimtos kalbos dėl turgaus tvarkymo turėtų vykti ne su prekiautojais, o su savininkais, kurių veiklą kontroliuoti turi valstybės institucijos.
Pranešimus apie netvarką joms turėtų teikti ir senamiesčiu besirūpinantys rajono šeimininkai.
Alfreda Gudienė
