Sveikinu visas mamas ir tėčius, kurių vaikučiai visai neseniai pravėrė mokyklos duris. Tikiu, kad jie surado ir suras juos mylinčius ir gerbiančius suaugusiuosius. Linkiu, kad tėvai su atviromis širdimis ir šviesiu protu priimtų visus mokyklos iššūkius! Ir tai nereiškia, jog turime besąlygiškai paklusti!
Labai svarbi nuostata, su kuria pradedam bendrauti. Įsidėmėkime: nėra tėvų, kurie nori blogo savo vaikams; nėra mokytojų, kurie nori blogo savo mokiniams; kol esame žmonės, darysime klaidų; klaidas darome todėl, kad vadovaujamės neadekvačiomis nuostatomis; klaidos gimsta iš mąstymo inercijos; klaidos gimsta, kai “nematome” šalia esančio kito, o rūpinamės tik savimi.
Nevienodas vaikas skirtingose aplinkose
Tėvams verta įsisąmoninti, jog jų santykiai su vaiku yra X, o vaiko santykiai su kitais suaugusiais - mokytojais, bus Y, Z ir t.t. Kodėl? Tyrimais įrodyta, jog skirtingose aplinkose žmonės elgiasi skirtingai. Taigi, jei namuose turite neklaužadą, nepulkite įspėti visos mokyklos, ko jie galėtų tikėtis iš jūsų vaiko. Neigiama nuostata į vaiką nepadės koreguoti jo elgesio. Tad stebėkite, bendraukite su vaiku, bendraukite su mokytojais ir klauskite jų, kaip jie sutaria su jūsų vaiku. Padykėlių tėveliams linkiu nustebti: vaikas mokykloje gali būti tiesiog pavyzdingo elgesio. Ir greičiausiai tai bus aiškesnių ribų geroji pasekmė, kurių kartais stokojame mes, tėvai. Ir atvirkščiai: taip vadinamas geras vaikas mokykloje gali elgtis ne itin gražiai. Kodėl? Mokykloje kyla daug įvairių įtampų, malonių ir nemalonių emocijų. Per tam tikrą agresiją vaikas tarsi iškrauna savo naštą, dėl savikontrolės stokos, mat ji susiformuoja iki 21 metų berniukams ir iki 14 metų mergaitėms, vaikai sunkiai sulaiko spontaniškas reakcijas ir gali kilti įvairių nesusipratimų ir sudėtingų situacijų. Jei vaikas patiria autoritarizmą, nuolatinį direktyvumą pedagogikoje, įsakinėjimą, jam gali pasireikšti agresyvus elgesys. Jei vaikas patiria sugėdinimą, skatinamas konkuruoti, jis taip pat gali elgtis agresyviai, nors namuose to nenutinka niekada arba itin retai. Tėveliai, nurimkite, tai yra vaiko adekvačios reackijos į juos laužančią "pedagogiką". Verta žinoti: jei mokytojams sakysite, jog vaikas namuose yra lyg auksinis, jus gali palaikyti melagiais. Pasitelkime į pagalbą mokslą ir be baimės diskutuokime vardan vaiko gerovės.
Pasiekimai - svarbiausia?
Teigiu, jog mokykloje svarbiausia yra ne pasiekimai. Juk svarbu ne vaiko teisingas atsakymas, o jo mąstymo procesas. Mieli tėveliai, negąsdinkime vaikų, neprisigalvokime baudų dėl per mažų akademinių pasiekimų. Mokykime vaiką prašyti pagalbos ir padėkime jam. Jei negalime padėti patys, skatinkime vaiką pagalbos ieškoti bendraamžių būryje ar artimųjų rate: juk mokytojais gali būti net kaimynai. Įsisąmoninkime: kai mokytojas savo veikloje išgyvena įtampą, įsitempia ir visa klasė vaikų, todėl labai dažnai mokytis su 25 bendramoksliais yra labai sudėtinga.
Dažnai tėvai perdėtai rūpinasi mokslais ir vaiko fiziologiniais poreikiais(ar pavalgei, ką valgei, ar nebadavai ir pan.). Ar žinojote, jog žmogus, kuris jaučiasi saugiai, pasiruošęs išmokti net sudėtingiausių dalykų, t.y. vaiką stiprinančioje aplinkoje vaikas bus linkęs prisiimti didesnius iššūkius nei vaiką smukdančioje aplinkoje. Štai kodėl verta ieškoti mokytojų, kurie nori įkvėpti vaikus mokslui. Mūsų vaikai verti jaustis saugiai mokykloje. Tuomet ir motyvacija bus aukšta, ir klaidų baimė bus maža. Neprisidėkime prie vaikų įbauginimo, o domėkimės jų santykiais mokykloje: tiek su mokytojais, tiek su mokiniais.
Tėvai vaikams labai reikalingi
Tie tėvai, kurie domisi vaiko gyvenimu mokykloje ir neperlenkia lazdos dėl mokymosi rezultatų, turi didesnę galimybę daugiau sužinoti apie mokyklinę kasdienybę. Svarbu neišgąsdinti vaiko savo reakcija - kad ir ką jis pasakytų. Tai reiškia, kad vaiko atvirumas gali mus paskatinti aktyviai dalyvauti mokykliniame gyvenime. Tik neapsigaukime: dauguma mokyklų bendruomenių teigia, jog tėvai neateina į mokyklas, bet, realiai, jie nėra pasiruošę priimti patogius ir nepatogius klausimus keliančius tėvus, dažnai pageidauja, jog tėvai ateitų kaip jų išklausytojai, problemų sprendėjai ir nurodymų vykdytojai. Visgi, jei jūsų vaiko mokytojas atviras, skatina diskusijas, tariasi dėl tam tikrų dalykų, domisi jūsų šeimos vertybėmis ir nepalieka jūsų ramybėje dėl popamokinės veiklos organizavimo - jūsų vaikui pasisekė. Tyrimais nustatyta, jog vaikai, kurių tėvai dažnai lankosi mokykloje ir intensyviai bendrauja su mokytojais, ne tik geriau elgiasi, bet ir geriau mokosi. Darome išvadą: jei mokykla rūpi tėvams, mokykla rūpi ir vaikams. Kai tėvai draugauja su mokykla, vaikai nesityčioja iš kitų vaikų arba tą daro rečiau. Pastebėkime, kiek daug nuo mūsų priklauso!
Svarbiausias tabu tėvams
Niekada nekalbėkite blogai apie mokyklą! Vaikams reikia autoritetų. Kai tėvai mažina pedagogų autoritetą, koneveikdami juos ar kaip kitaip žemindami, vaikai praranda galimybę turėti jiems svarbius autoritetus. Pastebėta, kad vaikai ne tik nepaklusta svarbiems ir reikalingiems mokytojų nurodymams, bet nejaučia jokios pagarbos jiems kaip vyresniems žmonėms. Įsisąmoninkime: vyresni už mus žmonės verti pagarbos vien todėl, kad jie vyresni. Išmokime patys ir mokykime vaikus tinkamai reaguoti net ir į netinkamą vyresniųjų, mokytojų elgesį. Dėmesio: aš nesakau, kad bet koks mokytojo elgesys yra vertas pagarbos; aš teigiu, jog nevalia netinkamai su jais elgtis. Išminčiai moko: taip, kaip elgiasi kiti žmonės, yra jų karma; taip, kaip elgiuosi aš, yra mano karma. Visuomet yra galimybė žmogiškai pasišnekėti. Jei pokalbis neveda į geranoriškus susitarimus vardan vaiko gerovės, yra dar ir formalūs susitikimai. Na, o jei formaliems santykiams jūs nesutvertas arba norite palinkėti vaikui labiau žmogiškų santykių ir mokykloje, verta paieškoti kito mokytojo, kitos bendruomenės. Nes ne visur yra taip pat!
Kaip paaiškinti vaikams absurdus?
Pripažinkime, jog švietimo sistemoje, nepaisant naujovių gausos, yra labai daug negerumų. Kaip juos paaiškinti vaikams, kurie savo visa esybe priešinasi autoritarizmui, visų suvienodinimui, žeminimui ir pan? Visų pirma, kalbėkimės su vaikais: išklausykime juos, pasakykime savo požiūrį į situaciją. Nevalia teisinti netinkamai besielgiančių mokytojų. Susilaikykime ir nuo mokytojus žeminančių įvertinimų ar apibūdinimų. Juk jie yra tik žmonės. Verta pafantazuoti su vaiku, kas galėjo iššaukti vieną ar kitą keistą mokytojo elgesį. Taip vaikus mokysime būti labiau empatiškais ir mažiau priklausomais nuo kitų. Verta kartoti vaikui: daug dalykų, ką mokytojas daro ar sako nesusiję su tavimi asmeniškai. Priešingu atveju auginsime vaiką, kuris galvos, jog mokytojai ir kiti suaugę "kraustosi iš proto" dėl jo. O tai nėra tiesa. Iš proto kiekvienas kraustosi savo laisva valia!
Pradinuko mama vis aiškina sūnui: -Mokytoja rėkia, nes yra pavargusi. Pamąstykime, ar tik taip gali elgtis pavargęs žmogus? O kodėl jis pavargsta? Dažnai patenkame į užburtą savo gyvenimo ratą. Mes, tėvai, negadinkime mokytojams gyvenimo, jei jis jiems ir taip nemielas. Geriau savo energiją investuokime į bendravimą su vaiku, kad jis galėtų atlaikyti realybę, kuri yra visokia. Mokykime vaikus iškentėti tam tikrus dalykus vardan ateities. Jei galime, pasistenkime, kad neteisybių būtų mažiau. Ir ramia širdimi pripažinkime savo netobulumą ir nevisagalystę.
