Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių nepatiria tėvų meilės ir šilumos, tačiau turi globėjus ir jaučia jų dovanojamą meilę. Nepaisant to, specialistai skatina globėjus padėti vaikams bendrauti su savo biologiniais tėvais, jei tik tai įmanoma.
Tačiau tai teorija. Kaip šias rekomendacijas pavyksta įgyvendinti praktiškai, penktadienį Seime vykstančioje tradicinėje, jau septintojoje, vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencijoje ,,Priglausk mane“ mintimis dalijasi politikai, sociologai, psichologai ir patys globėjai.
Tėvai – dalis mūsų pačių
Psichologė psichoterapeutė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė, kalbėdama apie vaikus, kurie gyveno su tėvais, vėliau kurį laiką – globos namuose, o paskui persikraustė pas globėjus, sakė, kad vieni vaikai savo biologinius tėvus dievina, kiti ant jų pyksta ar net nenori jų matyti.
,,Tėvai yra mūsų, kaip asmens, dalis. Kokie yra mūsų ryšiai su jais, tokie bus mūsų ryšiai su savimi. Už tai, kokie esame – esame dėkingi tėvams arba tiems žmonėms, kurie juos pakeitė“, – sakė psichologė.
,,Kai jaučiamės mylimi, gydomės žaizdas. (...) Vaikai, kurie yra patyrę skriaudas ir prievartą, jausdami meilę gali gyti, – sakė ji. – Tačiau globojamas vaikas – specifinis, probleminis vaikas.“
Šie vaikai, kaip aiškino konferencijos dalyviams psichologė, ,,yra patyrę kažką, dėl ko yra paimti iš šeimos ir išgyvenę netektį, nepriežiūrą, todėl juose slypi didelis skausmas, kurį jie parodo ir slepia skirtingai.
I.Šidlauskaitė-Stripeikienė aiškina, kad tai, jog vaikas slepia skausmą, atskleidžia jo elgesio problemos. ,,Piktas vaikas, kuris nori įžnybti, pastumti, yra tas vaikas, kuriam skauda“, – sakė ji. Psichologė aiškino, kad vaikai meluoja, kai sako, kad jiems ,,viskas dzin“.
,,Vaikas savo pyktį gali nukreipti į biologinius tėvus, globėjus, mokytojus, bendraamžius, tačiau po jo pykčiu slepiasi skausmas ir liūdesys“, – aiškina psichologė.
Kalbėdama apie jausmus biologiniams tėvams, ji pasakojo, kad vieni vaikai dievina savo tėvus, nors būdami su jais kelias dienas iš eilės badaudavo, kiti atvirai sako, kad ,,paaugęs aš jiems parodysiu“, o treti pareiškia, kad ,,nenoriu jų matyti“.
,,Vaikui reikia duoti laiko ir erdvės naujiems santykiams su biologiniais tėvais kurti“, – sakė specialistė ir ragino globėjus neskubinti įvykių.
,,Norėdami vaikui padėti, visų pirma apsupkite jį meile, o jeigu vaikas pyksta, duokite jam laiko pykti, jeigu liūdi – laiko liūdėti. Tik išgyvenęs šiuos jausmus, vaikas savo greičiu galės pradėti sveikti“, – aiškino I.Šidlauskaitė-Stripeikienė. Ji atkreipė dėmesį, kad išsikalbėjimas yra gijimo dalis. Ir pridūrė: ,,Sugebėti atleisti taip pat reikia laiko, todėl nereikia skubinti vaiko žengti per savo problemas.“
Vienuose namuose – savi ir svetimi vaikai
,,Krikštaduktė pas mus gyveno keletą mėnesių, paaiškėjo, kad ji laukiasi. Po kelių mėnesių gimė graži mergytė, bet krikšto dukrai atsibodo būti mama, ir nė metukų neturinti mergaitė pateko į globos namus“, – pasakojo savo istoriją konferencijos dalyviams Telšių rajone gyvenanti Eugenija Poškauskienė.
Moteris teigė, kad jos krikštaduktė po kurio laiko susigrąžino dukrą, bet vėliau išvažiavo dirbti į užsienį. Tuomet mergaitė likdavo jos šeimoje. Ilgainiui motinos ir dukters ryšiai silpnėjo, ir tik po kelerių metų ilgesniam laikui sugrįžusi į Lietuvą mama vėl pasiėmė mergaitę. Bet tik dviem mėnesiams – pati motina paprašė Eugeniją paimti ją atgal. ,,Ji žino, kad visada gali kreiptis į mus. Krikšto dukra norėdavo ir nori bendrauti su savo dukrele telefonu, tačiau tai ne visada pavyksta, nes su išgėrusia motina jos dukra nelabai nori bendrauti“, – konferencijoje pasakojo globėja. Ji užsiminė, kad krikštaduktė pati neaugina ir vėliau gimusių dviejų berniukų.
Moteris sakė tikinti, kad biologinė mama susipras, todėl skatina jos dukrą bendrauti ir toliau.
Valdžia turėtų labiau skatinti globėjus
,,Šeimoje vaikui geriau negu valdiškoje institucijoje“, – jau seniai pripažintą tiesą konferencijoje pakartojusi Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestavo, kad visai atsisakyti ,,valdiškų įstaigų“ bent jau artimiausioje ateityje nepavyks.
Tačiau siekiama, sakė ji, kad kuo daugiau vaikų turėtų globėjus. R. Šalaševičiūtė minėjo, jog svarstomos galimybės keisti kai kuriuos įstatymus, kad globėjams būtų įskaitomas darbo stažas bei mokamas atitinkamas atlyginimas.
