Lietuvos lenkai, ketvirtadienį protestavę prieš naująjį Švietimo įstatymą, reikalauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki šių metų rugsėjo 1-osios inicijuotų jo pakeitimus bei kitų teisės aktų priėmimą, kad ir toliau mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyko tautinės mažumos kalba, būtų užtikrinta teisė mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba.
Šį ir kitus savo reikalavimus protesto akcijos dalyviai išdėstė rezoliucijoje, kurią įteikė Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui Pirmininkui švietimo ir mokslo ministrui.
Protesto akcijos dalyviai prašo numatyti tautinių mažumų švietimo specifiką atitinkančius klasių komplektavimo ir vidurinių mokyklų akreditavimo kriterijus, kurie sudarytų galimybę išsaugoti negausių klasių komplektus bei vidurinių mokyklų akreditavimą.
Jie pageidauja, kad lietuvių valstybinės kalbos mokymo stiprinimas būtų vykdomas pagal mokslinio tyrimo išvadas ir rekomendacijas, t.y. įvertinant nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos mokymosi sąlygas, būtinumą įtvirtinti pereinamąjį dvylikos metų laikotarpį, iki to laiko parengiant visas reikalingas mokymo metodines priemones.
Protesto metu priimtoje rezoliucijoje reikalaujama atsisakyti ketinimų 2013 metais laikyti suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą, nes "negalima vienodai vertinti moksleivių lietuvių kalbos dalyko žinių nuo 1 klasės dėstant jiems pagal skirtingas lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos dalyko programas".
Dokumente prašoma įteisinti Lietuvos istoriją bei Lietuvos geografiją kaip atskirus mokomuosius dalykus, išskiriant juos iš visuotinės istorijos bei pasaulio geografijos kurso; taip pat įtvirtinti pasaulio pažinimo dalyko mokymą gimtąja kalba.
Protesto akcijos dalyviai mano, kad pradinių klasių moksleiviai, kurie lietuvių kalbos kaip dalyko mokymą pradės nuo 1-os klasės, gerai neįvaldę kalbos, patirs didelį stresą bei sunkumus kartu besimokydami pasaulio pažinimo dalyką lietuvių kalba.
"Neatsižvelgus į minėtus reikalavimus, raginame tautinių mažumų mokyklų bendruomenes ugdymo procese netaikyti nuostatų bei priemonių, kurie diskriminuoja ir siaurina mokymą gimtąja kalba bei blogina mokomųjų dalykų žinių įsisavinimo galimybes", - sakoma rezoliucijoje, priimtoje protesto akcijos metu.
Jos dalyviai teigia, kad iki šiol veikiantis tautinių mažumų švietimo sistemos modelis, kur visų dalykų mokymas vyko tautinių mažumų kalba, pasiteisino ir pateisino tėvų, mokinių ir mokytojų lūkesčius.
„Priėmus naująjį Švietimo įstatymą, juridiškai likviduota teisė tautinių mažumų atstovams mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba visais lygmenimis, t.y. nuo darželio iki vidurinės mokyklos. Suvienodinamas lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminas bei mokymo programos. Tai reiškia, kad neatsižvelgiama į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos mokymosi sąlygas ir ignoruojamos mokslinio tyrimo išvados dėl gimtakalbių ir negimtakalbių kalbinių gebėjimų skirtumų",- sako protesto dalyviai.
Jie taip pat mano, kad "bus likviduotos mažos vidurinės mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinių mažumų kalba ir jų sąskaita išsaugotos mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas lietuvių kalba".
Kaip ELTA jau skelbė, apie 500 žmonių ketvirtadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, susirinko į protesto akciją, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.
Moksleiviai laikė lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai užrašytus plakatus: "Asimiliacijai - ne!", "Palikite ramybėje mūsų mokyklas!", "Ne reorganizavimui be bendruomenės dalyvavimo!", "Gimtinė - be gimtosios kalbos?".
