Šių organizacijų lyderiai, VSD ataskaitoje įvardinti kaip grėsmės nacionaliniam saugumui, TV3 sakė nesuprantantys, kuo juos kaltina.
Anot Lietuvos saugumiečių, užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių fondo finansuojami bendruomenių centrai po Krymo aneksijos vis aktyviau išnaudojami kompromituoti Baltijos šalis tarptautinėje erdvėje bei didina etninę priešpriešą valstybių viduje. Pagal panašų scenarijų Kremlius veikė Kryme bei Donbase.
Saugumo departamento ataskaitoje paviešintos pavardės ir net nuotraukos Rusijos diplomatų, kurie siekia verbuoti Lietuvoje veikiančių rusakalbių organizacijų lyderius vykdyti Kremliui palankią politiką Lietuvoje. Taip pat esą siekiama kiršinti abiejų – rusų ir lietuvių – tautų atstovus.
VSD ataskaitoje minimi du su ambasados pagalba įsteigti žmogaus teisių gynimo centrai, kurie, anot saugumo komiteto narių, iš tikrųjų vykdo aktyvią Kremliaus dezinformacinę kampaniją Lietuvoje.
„Tai fiktyvūs centrai, jie registruojami Lietuvoje ir paskui tiražuoja įvairius nebūtus dalykus apie Lietuvą, dezinformacinius dalykus, žmogaus teisių pažeidimus“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
VSD ataskaitoje minimų centrų vadovai ir steigėjai TV3 teigė nesuprantantys, kodėl jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau į platesnes kalbas apie jų įsteigtų centrų veiklą nesileido.
„Yra toks supratimas kaip pagalba savo tautiečiams, tai jeigu galima jiems padėti, tai kodėl gi ne? – Bet jūs ką tik pasakėt, kad jūs Lietuvos pilietis? -Nu taip. – Tai kodėl nepriėmus pagalbos iš Lietuvos? -Nu kodėl... Iš Lietuvos nieko (negauni)... Viskas teisėjams, viskas advokatams“, – tikina nepriklausomo žmogaus teisių instituto vadovas Karlis Bilanis.
„Aš norėjau jus trumpai pakalbinti apie saugumo ataskaitą, kurioje esate minima... – na ir kas iš to? tiesiog kaip jūs vertinate tą faktą, kad jus vertina kaip grėsmę saugumui? Čia nesąmonė“, – sako pagrindinių teisių gynimo ir tyrimų centro viena steigėjų Ela Kanaitė.
Pasak ekspertų, rusų tėvynainių organizacijos su Rusijos ambasados pagalba organizuoja rusakalbių moksleivių išvykas į Rusiją, kur skiepijamas lojalumas Rusijai. Tėvynainių organizacijos taip pat dažnai pasisako prieš Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje, bando paveikti politinius procesus Lietuvoje, nenaudingus Kremliui.
„Rusijos tėvynainių politika taikosi į tas sritis, kurias mes patys esame apleidę. Iš principo taikomasi į mūsų silpnybes ir jeigu mes metų metus nedirbom su mūsų tėvynainiais, su mūsų rusakalbių bendruomene, akivaizdu, kad tą vakuumą užpildo tiek finansine prasme „Rossotrudničestvo“ biudžetai, ambasados projektai ar panašiai“, – kalba politologas Nerijus Maliukevičius.
Anot politologų, Lietuvos politikai turėtų liautis kalbėję vien tik apie grėsmės, o pradėti galvoti, kaip padėti Kremliaus įtakoje atsidūrusiems kitataučiams, skatinti jų pilietiškumą, lojalumą Lietuvai, o ne Rusijai.
