Dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių kai kurių publikacijų ir galimo sąmoningo melo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) atstovaujantys Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius, Leonardas Talmontas ir Michalas Mackevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nesantaikos kurstymo.
Parlamentarams pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia visuomenės informavimo priemonėse pasirodę straipsniai, kurie, jų nuomone, akivaizdžiai kursto tautinę nesantaiką ir neapykantą Lietuvoje gyvenančiai tautinei mažumai.
„Bandoma visuomenei pateikti, kad Lietuvoje gyvenanti tautinė mažuma protesto akciją organizuoja siekdama „paminėti“ Lenkijos 1938 metų ultimatumo Lietuvai dieną. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Protesto akcija organizuojama Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo metinių dienos proga, nes būtent 2011m. kovo 17 d. Seime buvo priimtas minėtasis įstatymas“, – tvirtina LLRA atstovaujantys Seimo nariai.
Pasak jų, ypač tendencingi ir provokaciniai straipsniai pasirodė savaitraštyje „Voruta“, dienraštyje „Lietuvos žinios“. Seimo narių teigimu, viename iš pasirodžiusių straipsnių „žurnalistė galimai sąmoningai meluoja bei klaidina visuomenę, teigdama, kad Švietimo įstatymas priimtas kovo 14 d., nors puikiai žino, kad įstatymas priimtas būtent kovo 17 d.“.
„Taigi kovo 17 d. kaip protesto akcijos prieš tautinių mažumų švietimo bloginimo dieną pasirinkote Jūs, gerbiamieji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai ir partneriai“, – sako kreipimosi iniciatoriai.
Pasak jų, tai ne vienintelis toks sutapimo atvejis. „Juk siūlymo leisti rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis atmetimas sutapo su Lenkijos Respublikos Prezidento a. a. Lecho Kaczynskio vizitu į Lietuvą. Panagrinėjus ir kitus valdančiosios daugumos veiksmus gali susidaryti įspūdis, kad situacija bloginama siekiant istorines nuoskriaudas Lenkijos tautai pateikti dabartinei Lietuvos lenkų kartai, kuri tampa savotiška praeities įkaite. Tokie veiksniai negali būti toleruojami, nes veda į praeitį, aklavietę ir į konfrontaciją“, – pareiškė Seimo nariai J. Narkevičius, L. Talmontas, M. Mackevičius.
Jie primena, kad prieš metus, 2011 m. kovo 17 d., Seimo dauguma, nepaisydama didelės visuomenės dalies pasipriešinimo, priėmė Švietimo įstatymo pataisas.
„Priimtoje redakcijoje vienareikšmiškai siaurinamos ugdymo tautinių mažumų kalba teisės. Teisiškai likviduota iki šiol galiojusi galimybė visų mokymo dalykų mokytis gimtąja kalba. Priimant minėtas pataisas nebuvo atsižvelgta į per 60 tūkstančių surinktų Lietuvos piliečių parašų, daugelį peticijų bei prašymų, taip pat organizuojamas protesto akcijas bei į masinius įspėjamuosius streikus. Lietuvos lenkų, rusų bendruomenės nenurims ir nesusitaikys su ilgus metus sėkmingai veikiančio tautinių mažumų švietimo modelio bloginimu“, – pareiškė trys parlamentarai.
Jie primena, kad Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai kovo 17 d., šeštadienį, Vilniuje organizuoja protesto akciją – eitynes ir mitingą tautinių mažumų mokykloms ginti.
