Atsižvelgiant į tai, kad yra daug asmenų, nukentėjusių dėl galimai nepagrįstai padidėjusio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams) rodiklio, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė prašė inicijuoti viešojo intereso gynimą, siekiant atlyginti šios visuomenės dalies patirtus nuostolius ir atkurti pažeistų interesų pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos ministro Pirmininko kreipimasis į Generalinę prokuratūrą buvo inicijuotas pagal Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atliekamą parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksmų ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 m. krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto rašte išskirti šie galimų teisės aktų pažeidimų aspektai: dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų bankams sudarant sutartis dėl finansinių paslaugų teikimo, nesuteikiant klientams išsamios informacijos apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokios informacijos, turinčios įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; dėl galimai Lietuvos valstybės institucijų, vykdžiusių finansų įstaigų priežiūrą, nepakankamos kontrolės taikant VILIBOR indeksą paskolų, ypač skirtų būstui įsigyti, kainodaroje.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto rašte nurodytos prielaidos apie galimus įstatymų pažeidimus, susijusius su kredito sutarčių sudarymu (neišaiškinimas banko klientui informacijos, turinčios įtakos jo apsisprendimui sudaryti kredito sutartį), gali būti nustatytos ir vertinamos tik kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant konkrečių kredito sutarčių sudarymo atvejus. Pastebėtina, kad kiekvienas kredito sutarties sudarymo atvejis yra individualus ir gali būti sprendžiamas tik kiekvieno vartotojo – kredito gavėjo asmeniškai. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, kad privačių asmenų kredito teisiniai santykiai dėl galimai netinkamai taikyto VILIBOR rodiklio tiek sutartinės, tiek nesutartinės atsakomybės aspektu vertintini kaip neturintys viešojo intereso, kuris turi būti ginamas prokuroro, požymių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto rašte nurodytos prielaidos apie galimus įstatymų pažeidimus valstybės institucijoms vykdant komercinių bankų veiklos priežiūrą. Prokuratūroje atlikto tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kad konkrečios valstybės institucijos, vykdžiusios finansinių įstaigų, tame tarpe ir komercinių bankų, priežiūrą, pažeidė konkrečių teisės aktų nuostatas.
„Šių faktinių bei teisinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroras dėl galimų pažeidimų, susijusių su tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR 2008-2009 metais ir lėmusių būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudų padidėjimą gyventojams, neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad prokuroras privačių asmenų kredito teisinius santykius vertina kaip neturinčius viešojo intereso, kuris turi būti ginamas pasinaudojant viešojo intereso gynimo institutu, neužkerta kelio kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės dėl VILIBOR taikymo, pačiam teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.