Per krizę mažinę darbuotojų skaičių, stokoję užsakymų, statybų projektuotojai teigia dabar vėl turį darbo. Atsigauna pramonininkai, verslą plečia prekybininkai, ūkius stiprina ūkininkai. Galbūt ir būtų viskas į gera, jei su projektuotojais už padarytus darbus būtų laiku atsiskaitoma. Tačiau šitaip nėra, o didžiausios skolininkės tarp užsakovų yra savivaldybės.
Vieno Panevėžio projektavimo biuro, projektuojančio gamybinės, žemės ūkio ir visuomeninės paskirties pastatus, vadovas Raimundas Pilkauskas teigia, jog kasdien į biurą skambina vis daugiau užsakovų, projektuotojai turi vis daugiau darbo.
Pagyvėjimas labiausiai jaučiamas pramonės sektoriuje. Eksportuojančios įmonės jau pritrūksta sandėlių, plečia gamybą, todėl užsako suprojektuoti naujas gamybines patalpas. Per krizę nebestatę naujų parduotuvių prekybininkai vėl ima investuoti, jau užsako naujų parduotuvių projektus.
Tik smulkieji verslininkai priversti vėlesniam laikui atidėti savo svajones. Jie skundžiasi negalintys gauti iš bankų paskolų.
Ūkininkai nori gražių ūkių
Projektavimo biuro vadovas neslepia, kad nebankrutuoti, išsilaikyti per krizę biurui padėjo vis stiprėjančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių užsakymai. Kai sustojo statybos ir sutriko atsiskaitymai už atliktus darbus, vis stiprėjantys ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės statybų nenutraukė, užsakinėjo projektus.
Pasinaudoję Europos Sąjungos parama, ūkininkai modernizuoja savo ūkius. Projektuotojai pastebi, kad stambūs ūkininkai jau nebenori paprastų fermų ar tvartų. Jie statosi sudėtingos technologijos grūdų elevatorius su džiovyklomis, mėšlides, srutų rezervuarus, prašo suprojektuoti mechanizacijos kiemus su garažais, mechaninėmis dirbtuvėmis, plovyklomis bei degalinėmis.
Ūkininkai nori, kad viskas būtų pastatyta kokybiškai, kad niekas, atvažiavęs apžiūrėti ūkio, negalėtų reikšti pretenzijų. Ūkininkams rūpi ne tik naujos technologijos ir ūkio modernizavimas, jiems svarbi graži aplinka, todėl projektuotojų prašo numatyti vietas net skulptūroms.
Biurokratinės kliūtys neįveikiamos
Biuro vadovas pastebi, kad traukiantis krizei gerėja ir atsiskaitymai už darbus. Privačiame sektoriuje padėtis stabilizuojasi, tačiau valstybės institucijos projektuotojams įsiskolinusios.
R.Pilkauskas teigia, kad savivaldybės neatsakingai, nesuskaičiavusios finansinių išteklių užsako daug projektų, o kai darbas atliktas, staiga paaiškėja, jog nėra lėšų sumokėti. Tenka laukti ir pusmetį, ir metus.
Statinių projektavimo biuro vadovui apmaudu, kad Norvegijos verslininkai, sumanę Panevėžyje statyti 400 ir 150 darbo vietų įmones, negalėjo susitarti su miesto savivaldybės biurokratais dėl normalių investavimo sąlygų. “Kiek kartų ėjau į savivaldybę, rašiau raštus, prašiau sudaryti normalias sąlygas investuotojams, viskas veltui. Investuotojai į Pramonės parką nebuvo įleisti", - apgailestauja R.Pilkauskas.
Išgyveno stipriausieji
Ekonominio pakilimo laikais užsakovai norėjo kuo greičiau pasistatyti, todėl didesnės statybos bendrovės buvo įkūrusios savo projektavimo grupes. Jose plušėjo ne itin aukštos kvalifikacijos specialistai.
Per krizę rinkoje nebeliko silpnesnių statybos bendrovių, jos atleido iš darbo projektuotojus, o vėliau ir pačios bankrutavo.
R.Pilkauskas teigia, jog krizė sudavė stiprų smūgį didesniems projektavimo biurams. Projektuotojai dirbo, tačiau dėl sutrikusių atsiskaitymų darbuotojams teko sumažinti atlyginimus, pasidarė sunku sumokėti mokesčius valstybei ir “Sodrai". Iš 25 žmonių R.Pilkausko biure per krizę buvo likę vos 16. Taupumo sumetimais biuras iš erdvių patalpų persikėlė į mažesnes.
Projektavimo darbų kainos smarkiai krito. Projektuotojai nebesitiki, kad jos pasieks prieš krizę buvusį lygį.
Individuali statyba atsitiesia sunkiai
Projektuotojai, kuriantys individualios statybos projektus, rinkos atsigavimo tikėjosi jau šį pavasarį, bet lūkesčiai nepasiteisino. Dar vienos individualios projektavimo įmonės Panevėžyje savininkas Rytis Račkauskas teigia, kad gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų statyba vis dar labai sumažėjusi. Važiuodamas per miestus statybų kranų strėlių nepamatysi, aikštelėse tylu, todėl darbo nėra ir projektuotojams.
Statytojai negauna kreditavimo iš bankų. Ekonominio pakilimo metu skatinę kuo daugiau vartoti bankai nukentėjo patys ir dabar tapo labai atsargūs.
R.Račkauskas teigia, kad per krizę, kai statybos buvo sustojusios, nemažai individuliai dirbusių architektų bei projektuotojų išvažiavo į užsienį. Kiti pragyvenimui užsidirbdavo iš kitos veiklos. “Atsigavimo dar nėra", - apgailestauja R.Račkauskas.
Genė SILICKIENĖ
