Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis mano, kad šie rinkimai bus itin dramatiški, o ramų kalbėjimą gali pakeisti agresyvi komunikacija.
„Manau, kad rinkimai bus labai dramatiški. Viena iš priežasčių, kad dešinieji pasistengs maksimaliai ir radikaliai veikti, kad sukurtų savo daugumą ir laimėtų, kuo daugiau. Kad, galų gale, jie taptų valdančiaisiais, o ne opozicija.
Kita vertus, naujos ir kitokios sąlygos, suvaržymai, kurie susieti su koronavirusu ir ekstremalia situacija, neleidžia tiesiogiai komunikuoti su rinkėjais. Reikės kažkaip ypatingai veikti rinkėjų atžvilgiu.
Tai gali būti ne tik ramus kalbėjimas rinkėjui, o gali būti pakankamai agresyvus komunikavimo būdas“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis ir pripažino, kad dar sunku pasakyti, kaip tai gali atrodyti, bet greitu metu pamatysime.
Šiemet išsiskiria dvi partijos: siūlo rinktis pagal būsimus premjerus
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys išskyrė du rinkiminius sąrašus, kurie šiemet išsiskiria ir gudriai vilioja rinkėjus – tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Jeigu balsuoji, tai balsuoji už būsimą premjerą. Jeigu už valstiečius – tai už Saulių Skvernelį, jei už TS-LKD – tai už Ingridą Šimonytę. Gali nepatikti, pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis, kuris turi minusą, bet balsuotų vis tiek už premjerą.
Jeigu kažkam nepatinka Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nevienalytiškumas – labai konservatyvūs ar liberalūs – bet vis tiek balsuotų už I. Šimonytę, kuri aukščiau yra visų tų nesantaikų. Socialdemokratai neturi iškėlę ryškesnio premjero.
Iš vienos pusės – tai rinkiminė kakofonija. Iš kitos pusės – partijos turi savo premjerus ir aiškiai deklaruoja. Tuomet asmenys gali intuityviai jausti, už ką balsuoti“, – sakė V. Gaidys.
Kelios rinkėjų grupės: dalis balsuoja intuityviai
Pasak politologo L. Bielinio, daliai rinkėjų bus nesudėtinga apsispręsti, nes jie iš anksto žino, už ką balsuos. Jie yra vienos ar kitos politinės jėgos simpatikai. Bet ta dalis nėra didelė, bet tai yra garantuoti rinkėjai.
Kita dalis rinkėjų pasirinks iš dažniausiai politiniame akiratyje esančių jėgų – seiminių partijų arba regione dominuojančių vienos ar kitos politinės partijos atstovų. Tokių rinkėjų yra gana gausus kiekis.
„Kiti rinkėjai lauks, kada jiems nusišypsos sėkmė ir jie atras savo mėgiamą partiją ar mėgiamą politiką. Jei neatras, tai jie balsuos intuityviai ir kartais remdamiesi tokiais argumentais, apie kuriuos neverta kalbėti. Tai gali būti emocijos, koks nors estetinis argumentas, tarkime, kad patinka, ar jaunas.
Be to, jei sąrašo priekyje staiga pasodinamas politikas, kuris yra nevienareikšmiškai vertinamas ir ne visada pozityviai, tai dalis rinkėjų gali nusisukti ir nuo visos partijos. Rinkėjas yra gana emocingas subjektas ir kartais pakanka vieno netinkamo žmogaus sąraše ir visas sąrašas yra išbrokuojamas ir persimeta į kitą politinę jėgą, balsuoja už kitus“, – sakė L. Bielinis
„Vilmorus“ direktorius, sociologas V. Gaidys pažymėjo kad žmonės gali įsiminti iki 11, bet ne 22 partijas, nes neturi daugiau skiriamosios gebos.
„Partijos turi savo prekinį ženklą – kaip socialdemokratai, liberalai ar konservatoriai – jis padeda orientuotis rinkėjams. Anksčiau pas mus buvo orientuojamasi pagal aiškias tradicijas – Brazauskas ir Landsbergis, bet šiuo metu suvienodėjo. Bet dar yra tęstinumo asociacijų. Dalis rinkėjų gali apsispręsti eidami tiesiog į rinkimų apylinkę“, – sakė V. Gaidys.
Pagal sociologo turimus duomenis, dalis konservatorių gali balsuoti už liberalus, o net trečdalis liberalių rinkėjų – už konservatorius. Kitame flange yra valstiečių rinkėjai, kurie gali balsuoti ir už socialdemokratus, socialdemokratai – už valstiečius, Darbo partija – už socialdemokratus.
Pasak sociologo, kaimuose ir regionuose svarbiausia žmogus, o ne kokiai partijai priklauso. Jei žmogus gerai dirba, tai pagal tai vertina ir renka.
Liberalams ir tautininkams koją gali pakišti negebėjimas susitelkti
Politologas pastebi, kad Seimo rinkimuose dalyvauja trys liberaliosios partijos ir tuntas žadančių ginti tautines vertybes.
Liberalų ir tautininkų negebėjimas susivienyti ir susitelkti į vieną politinę jėgą gali jiems rinkimuose pakišti koją. Rinkėjas, kuris linkęs balsuoti už liberalias idėjas arba už tautines idėjas – jis pasimes.
„Todėl rinkėjai bus išbarstyti per kelis rinkiminius sąrašus. Tai reiškia, kad nei vienas iš tų sąrašų nesurinks tiek, kiek galėtų surinkti, jeigu būtų vieningi.
Teoriškai, galimybės vienytis visada yra, bet šiuo atveju, matyt, pirmiausia lyderių ambicijos ir jų požiūris į oponentus, kartais būna lemiamas jungiantis ar skylant politinėms partijoms“, – pažymėjo politologas.
Prognozuoja, kurios partijos peržengs barjerą
Politologas L. Bielinis prognozavo, kad keturios politinės partijos, dabar jau matosi, kad peržengs 5 proc. rinkimų barjerą ir pateks į Seimą.
„Akivaizdu, kad valstiečiai tikrai peržengs ir jie, ko gero, dominuos. Akivaizdu, kad konservatoriai ir socialdemokratai peržengs. Regis, Liberalų Sąjūdis irgi sugebės peržengti tą barjerą. Tos politinės partijos, mano nuomone, bus Seime po rinkimų.
Kitoms partijoms teks labai įnirtingai kovoti, kad peržengtų tą barjerą. Tai Laisvės partija ir visokios naujos susikūrusios politinės jėgos, kurios turi 2 ar 3 proc. Aš abejoju, ar Darbo partija yra tokia pajėgi. Bet jei jie pasistengs, tai gali priartėti prie 5 proc.
Nemanau, kad už šią partiją balsuotų todėl, kad ten yra Antanas Guoga. Jis yra žinoma asmenybė, bet vertinamas kontraversiškai. Greičiausiai, A. Guoga savo energija prisidės prie partijos rinkiminės veiklos, bet sunku pasakyti, ar jo asmenybė ir įvaizdis padės tai partijai. Pamatysime, kai įvyks rinkimai“, – sakė L. Bielinis.
V. Gaidys taip pat antrino, kad rinkimų barjerą turėtų peržengti valstiečiai, konservatoriai, socialdemokratai, Liberalų Sąjūdis ir, greičiausiai, Darbo partija. Labai svarbu, kiek žmonių ateis į rinkimus.
„Laisvė ir teisingumas dar su klaustuku, nes neaišku, ar žmonės spės susivokti, koks čia naujas darinys. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai mobilizuojasi, jų mažiau, bet jei visi ateina“, – sakė V. Gaidys.
Rinkimuose dalyvauja šios partijos:
Centro partija „Gerovės Lietuva“, Darbo partija, „Drąsos kelias“, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, Partija „Jaunoji Lietuva“, Partija LIETUVA-VISŲ, Politinė partija Rusų aljansas, Politinė partija „Lietuvos sąrašas, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
