„Policijos bendruomenė yra supriešinta – jauni su vyresniais, moterys su vyrais, kriminalinė policija su viešąja, nes taikomos diskriminacinės normos
Tai yra visiškas nesuvokimas, neturėjimas vadybinių žinių, nemokėjimas organizuoti darbo, neturėjimas dešimtmečio plano. Taip negalima elgtis, nes tai yra žmonės, o ne robotai ir realiai šiai dienai aš juos įvardinčiau kaip griaunančius policijos sistemą, teisėsaugą ir keliančius grėsmes viešajam saugumui. Šiai dienai aš taip policijos vadovybę įvardinčiau“, – pastaruoju metu policijos sistemoje vykdomas pertvarkas vertino portalo tv3.lt kalbinta R. Katinienė.
Kabinetinius pareigūnus veja į gatves
LPPS vadovės teigimu, policijos vadovybės inicijuota kriminalinės ir viešosios policijos apjungimo reforma yra vykdoma kone buldozerio principu, jos manymu, deramai pertvarkoms neparengus policijos pareigūnų, tai yra laiku juos neapmokius.
„Tarkime, Vilniaus AVKP personalo skyrius teigė, kad mokymai bus kitais metais liepos mėnesį, tai šitas pavyzyds rodo, kad pareigūnai nėra apmokomi. Vadinasi prastėja paslaugos kokybė.
Ar Jūs norėtumėte, kad pas Jus atvyktų į įvykį pareigūnas, kuris nemoka supildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo arba atvirkščiai – yra nusikalstama veika ir atvažiuoja žmogus, kurio sritis yra administracinė teisena ir jis neįsivaizduoja, kaip reikėtų nustatyti, kokie nusikalstamos veikos požymiai yra įvykio vietoje”, – piktinosi R. Katinienė.
Anot pareigūnų atstovės, viena iš minėtos reformos tikslų – daugiau patruliuojančių pareigūnų gatvėse, tačiau, kaip teigė pašnekovė, policininkams trūksta tarnybinių automobilių, kompiuterių, duomenų bazės stringa. Be to, R. Katinienė stebėjosi, kad patruliuoti į gatves išvejami ir tie pareigūnai, kurie anksčiau dirbo kabinetuose.
„Realiai pareigūnai šiai dienai yra psichologiškai spaudžiami, kad pereitų į sukurtą pseudo policijos komisariatą. Pavyzdžiui, yra Trakų policijos komisariatas, o šalia jo yra sukuriamas antras policijos komisariatas, į kurį pareigūnai yra verčiami pereiti, nors jie neatitinka nei sveikatos, nei fizinio pasirengimo reikalavimų.
Taigi, kyla grėsmė ir pačiam policijos pareigūnui. Įsivaizduokite, jei pareigūnas pasitikrino sveikatą, išsilaiko fizinius normatyvus, bet jo darbas buvo kabinetinis, o šiandien jis siunčiamas į gatvę. Tai prasilenkia su teisės aktais, tai yra neteisėta“, – rėžė R. Katinienė.
Mato grėsmingas tendencijas
Pareigūnų atstovė akcentavo, kad, nepaisant to, jog daugiau pareigūnų šiuo metu patruliuoja gatvėse, iš esmės policija tapo tik nusikaltimus registruojančia, bet jų netiriančia institucija. „Pavyzdžiui, vagystės, turto sugadinimai šiai dienai nebus tiriami, nes nėra nei pajėgų, nei galimybių. Jei policijos pareigūnai, visuomenė sugaus vagį įvykio vietoje, tada jam bus pareikšti įtarimai, bus sulaikytas ir nusikalstama veika bus natūraliai ištirta. Bet vis atsiranda skundų, atvejų, kai neatvažiuoja policijos pareigūnai, o, jei atvažiuoja, tai užfiksuoja įvykį nekokybišai.
Realiai yra taip, kad užfiksavo įvykį, o kadangi nėra pajėgų, nes policijos vadovybė nusprendė, kad mes neturime galimybių tirti, tos medžiagos yra padedamos. Žmogus praneša apie nusikalstamą veiką, atvažiuoja pareigūnas, priima pareiškimą, o žmogus kitą dieną gauna du pranešimus – apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą”, – komentavo R. Katinienė.
„Ar visuomenei toks formatas tinka? Mes matome grėsmes. Kokias tendencijas šitos nusikalstamos veikos sukuria ateičiai? Jei taip ir toliau, tai nebaudžiamumas vėl formuos grupuotes, nusikaltėliai, jausdamiesi nebaudžiami, stiprėja ir sitaucija tampa nevaldoma”, – perspėjo LPPS pirmininkė.
Algų politiką vadina diskriminacine
Kaip pasakojo R. Katinienė, kone labiausiai policijos bendruomenę piktina policijos vadovybės pastangos siekti buvusio S. Skvernelio iškelto tikslo, kad visi pareigūnai gautų 1000 eurų mėnesinį atlyginimą. Anot pašnekovės, šiuo metu tik pradėję policijoje dirbti jaunuoliai uždirba 600-700 eurų „į rankas“, tačiau tai pasiekta, R. Katinienės įsitikinimu, išdarkant darbo režimą ir diskriminuojant ilgiau dirbančius pareigūnus.
„Pavydžiui, Vilniuje viena tyrėja 19 dienų iš eilės buvo skiriama budėti namuose. Įsivaizduokite, žmogus dirba nuo 8 iki 17 valandos, o tada nuo 17 valandos iki 8 valandos ryto nuolat budi – sėdi namuose, turi turėti telefoną prie savęs ir, esant reikalui, reaguoti į įvykius. Tai yra darbo režimo pažeidimai, žmogus neturi poilsio. [...]
Prie to 600-700 eurų atlyginimo jauniems pareigūnams yra pritempinėjama bet kokiomis priemonėmis, tačiau tuo tarpu yra diskriminuojami kiti pareigūnai. Pavyzdžiui 620 eurų uždirbantiems pareigūnams, kurie turi aukštesnes pareigas, didesnę atsakomybę, jo kvalifikacija yra aukštesnė, neleidžiama užsidirbti daugiau. Jaunam pareigūnui už budėjimą namuose, už patruliavimą yra sumokama, o tam patyrusiam pareigūnui, uždirbančiui 620 eurų, yra liepiama imti laisvą dieną, nes vadovybė neturi lėšų“, – pasakojo pareigūnų atstovė.
„Mes policijos pareigūnui nenuperkame normalios biuro kėdės, ant kurios žmogus sėdi, dirba, vykdo apklausas, kabinetai yra baisūs kabinetai, į kuriuos gėda pasikviesti apklausai žmogų, tuo tarpu vadovai už 20 tūkstančių leidžia sau pirkti baldus ir remontuoti kabinetus“, – stebėjosi R. Katinienė.
Kreipsis į teismą, organizuos protestą
R. Katinienė tikino, kad tiek eiliniai pareigūnai, tiek komisariatų vadovai, išdrįstantys nesutikti su policijos vadovybės nuomone vietoje dialogo neretai sulaukia psichologinio teroro, netikėtų patikrinimų. Policijos profsąjungos vadovė teigė, jog dėl abejonių sukėlusių policijos vadovybės organizuotų pertvarkų veiksmų kreipsis į teismą, siekiant stabdyti reformas.
„Bandysime šitus teisės aktus skųsti teismui, žiūrėsime, kokia bus suformuota praktika“, – ryžtingai kalbėjo LPPS vadovė.
„Po šita reforma yra paslėptas policijos pareigūnų skaičiaus mažinimas. Realiai per šiuos metus apie 500 pareigūnų paliko tarnybą, o buvo priimta apie 50, tai dešimt kartų mažiau negu priimta“, – pažymėjo pašnekovė, pridurdama, kad dėl susidarius sitaucijos LPPS kreipsis į prezidentę, premjerą, vidaus reikalų ministrą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo komitetus.
R. Katinienė neslėpė, kad artimiausiu metu bus organizuojamas ir įspėjamasis policijos pareigūnų protestas.
„Protesto akciją mes numatome kaip, ko gero, neišvengiamą. Artimiausiu metu mes paskelbsime datą, jeigu nebus stabdomi procesai, jeigu mes nesutarsime su vadovybe dėl terminų. Mums beliekia vienintelis kelias – gatvė. Pradėsime rengti įspėjamąjį protestą, o po to, stebėdami situaciją, jei reikės, ir pastovius protestus rengsime“, – perspėjo pareigūnų atstovė.
Ragino netirštinti spalvų
Portalo tv3.lt kalbintas policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris LPPS pasipiktinimą ir priekaištus policijos vadovybei pavadino viešųjų ryšių akcija. Jis tikino, kad kitokią nuomonę apie policijos reformą turintys pareigūnai nėra terorizuojami.
„Tai yra viešieji ryšiai, tirštinamos spalvos. Mes diskutuojame pusantrų metų. Aš asmeniškai pervažiavau beveik visus policijos komisariatus, visas apskritis, važiavo generalinis komisaras, darbo grupė buvo sukurtam šitam pokyčiui įgyvendinti, į kurią įėjo ir profesinių sąjungų atstovai, buvo diskutuojama atskirai su komisariatų vadovais, nuomonės buvo išgirstos.
Taip, yra žmonių, kurie savo nuomonės nekeičia, bet nėra jokio terorizavimo. Jeigu yra sprendimas, jis yra vykdomas, nes policija yra statutinė organizacija. Taip, su kažkuo galima nesutikti, bet teroro, kažkokių puolimų nėra“, – tikino E. Šileris.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kalbėdamas apie trečdalyje šalies komisariatų jau įvykdytą viešosios ir kriminalinės policijos apjungimą, tikino, kad nė viena iš jų nedings. Anot E. Šilerio, pagrindinė reformos idėja – daugiau patruliuojančių policijos pareigūnų, kurių funkcijos iš esmės nesikeičia.
„Esminis dalykas yra tai, kad du kartus daugiau policijos ekipažų yra gatvėje, greičiau reaguojame į nusikaltimus, viešajai policijai padeda kriminalinei ir kriminalinė viešajai, jie nėra atskirai struktūrizuojami. Mes geriau aprūpiname tuos ekipažus, kuriuos turime. Iš to seka, kad mes keliame pareigūnams atlyginimus. Mes ne gyventojus kviečiame į policiją, o policija važiuoja pas juos. Idėja tokia“, – aiškino E. Šileris.
Pareigūnas patikino, kad situacija dėl policininkų aprūpinimu darbo įrankiai taip dramatizuoti nereikėtų. Anot E. Šilerio, pavyzdžiui, 9000 pareigūnų skirta apie 2000 tarnybinių automobilių.
„Mums jų pakanka. Taip, nemaža dalis autoparko yra pasenusi, bet tai bus iššūkis kitiems ir dar kitiems metams, kaip racionaliai skirstyti lėšas, kad autoparką atnaujinti, nes didžiausios investicijos į policijos autoparką buvo prieš dešimt metų. Bet vėlgi, tai, kad automobiliai yra senesnių metų nėra nėra priežastis nedirbti“, – komentavo policijos generalio komisaro pavaduotojas.
Atlyginimai perkopę 600 Eur ribą
E. Šileris tvirtino, jog šiuo metu nė vienas policijos pareigūnas negauna mažesnio nei 600 Eur „į rankas“ per mėnesį atlyginimo. Anot jo, atlyginimų politikos pervarka buvo nukreipta į mažiausiai uždirbančius pareigūnus, kurių algos anksčiau siekė 375 Eur.
„Buvo sprendimas, arba kiekvienam gyvam sistemoje esančiam žmogui pakelti atlyginimą po 31 eurą, nors sutikime, kad 31 euras labai didelės įtakos nedaro, arba pasirinkti mažiausiai uždirbančius. Pasirinkta ta grandis, kuri neuždirba 600-700 eurų ir jiems pakėlėme algas. Gavosi, kad iš 9000 policininkų atlyginimas buvo pakeltas 3500 pareigūnų.
Taip, yra tam tikro nepasitenkinimo iš seniau dirbančių, nėra, ko slėpti, ir sako, kad esą jaunesni gauna panašiai, bet jie negauna daugiau – jie gauna mažiau, bet ne daug mažiau. Pavyzdžiui, senai dirbantis pareigūnas gauna 650-680 eurų, o tik ką į tarnybą atėjęs – 600 eurų, bet iš esmės jis tą patį darbą juk daro“, – apie policininkų algų pasikeitimus pasakojo E. Šileris.
„Sistema anksčiau buvo tokia, kad kartais net du su puse karto atlyginimai skyrėsi seniau dirbančių ir tik ką pradėjusių. Taip, dabar tas atotrūkis mažėja ir yra iššūkis, sistema turi suprasti, kad 375 eurai yra parduotuvės pardavėjo atlyginimas, o taip negali būti“, – pridūrė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
