Šalies profesinės sąjungos mato daug trūkumų Nacionalinio susitarimo projekte, tačiau pasirašys šį dokumentą, nes "bloga taika yra geriau nei geras karas". Profsąjungos taip pat tikisi, kad pasirašytas Nacionalinis susitarimas padės kontroliuoti Vyriausybės veiksmus.
"Nacionaliniu susitarimu Vyriausybė įsipareigoja dokumento galiojimo laikotarpiu iki 2011 metų be Trišalės tarybos pritarimo nekeisti darbo santykius reguliuojančių teisės aktų, nemažinti pareiginių algų, taikomų valstybės valdymo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams, bazinio dydžio, nedidinti jau galiojančių mokesčių tarifų ir neįvesti naujų mokesčių, iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išlaikyti 9 procentų lengvatinį PVM tarifą šildymui", - derybose pasiektus rezultatus, paliesiančius daugelį šalies gyventojų, įvardijo per 70 tūkstančių samdomų darbuotojų, tarp jų ir valstybės tarnautojų, interesams atstovaujančios profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.
Jis teigė, kad ne visi susitarimo teiginiai priimtini, tačiau siekiant užtikrinti valstybės politinį ir ekonominį stabilumą, išvengti galimų masinių neramumų, profsąjungos mano, kad šį dokumentą būtina pasirašyti ir juo vadovautis.
Nacionaliniame susitarime numatyta galimybė didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą 2 procentiniais punktai, tačiau ši priemonė yra kraštutinė.
Derybose dėl Nacionalinio susitarimo nepavyko susitarti ir dėl pensijų mažinimo. Pasak A. Černiausko, profesinių sąjungų konfederacija mano, kad Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimų vienašališkai ir mechaniškai karpyti išmokas.
Profsąjungų sprendimas pasirašyti Nacionalinį susitarimą nebuvo priimtas vienbalsiai. Už susitarimo pasirašymą balsavo 14 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narių, prieš - 8, susilaikė 2.
"Nematau prielaidų pasirašymui, nes valdžia neatliko visų žadėtų namų darbų, nesumažino valdžios išlaidų ir valdininkų skaičiaus. Saulėlydžio komisija dirbo taip, kad saulėlydis valdininkams buvo šviesus ir nenukrito nė plaukas nuo galvos. Jie dabar virkauja, kad labai sunku nuo septynių tūkstančių litų algos vieną tūkstantį nubraukti, o pusė Lietuvos žmonių gyvena iš to tūkstančio ir tai atrodo ciniška", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkė Aleksandra Leparskienė.
Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Audrius Jurgelevičius piktinosi, kad į susitarimą įtraukti punktai, kurie leidžia uždarinėti mokyklas, neišbraukta galimybė mažinti atlyginimus.
"Mūsų netenkina nei susitarimo turinys, nei forma. Nacionalinio susitarimo teiginius galima interpretuoti labai laisvai", - kalbėjo A. Jurgelevičius.
Geležinkelio darbuotojų profsąjungos netenkina ketinimai ilginti pensinį amžių.
Profsąjungos, sutikdamos pasirašyti Nacionalinį susitarimą, Vyriausybei taip pat primena, kad jei ši nesilaikys savo pažadų, profesinės sąjungos netylės.
"Vyriausybe tegu žino, kad yra profsąjungų, kurios nuomonę gali išsakyti ne tik diskusijose", - sakė Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
