Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.
Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė sako, jog neliko kitos išeities, kaip tik ieškoti papildomo darbo.
„Pirmiausiai todėl, kad sumažėjo mūsų darbo krūvis. Liko 0,2 etato ir atitinkamai sumažėjo atlyginimai. Tai kažką reikia daryti, juk iš 155 eurų per mėnesį neišgyvensi, tad kiekvienas ieškosi kas kaip išmano, tokia situacija yra dabar Lietuvos moksle. Šalies valdžia, matyt, galvoja, kad mokslininkus reikia panaudoti kitiems reikalams, kas staliu, kas taksistu, kas pardavėju dirba. Kai kurie kolegos su daktaro laipsniu išėjo į profesinę mokyklą mokytis siuvėjo amato ir taip toliau. Nieko nepadarysi, badas ne brolis, reikia kažkaip suktis,“ - portalui tv3.lt kalbėjo profesorė Dalia Kiseliūnaitė.
Mokslų daktaro laipsnį slepia
Tai moteris sako, darbo ieškojusi prekybos centre. Bet nesėkmingai. Jos kandidatūra darbdaviams sukėlė netgi įtarimų: kaip su tokiu išsilavinimu žmogus, gali pretenduoti į pardavėjos – kasininkės darbą?
Štai Vilniaus universiteto dėstytojai pasakoja netgi slepiantys savo išsilavinimą.
„Turiu pažįstamą, kuris apsigynė daktaro laipsnį, ir tai yra jam minusas. Darbdaviai nepriima jo, nes reikėtų mokėti didesnį atlyginimą, mažiausiai 700 eurų. Tad savo CV jis nė nemini daktaro laipsnio, kuris jau kaip ir trūkumas mūsų darbo rinkoje. Tad minėtas žmogus dirba taksistu, kad pragyventų,“ - kalbėjo prisistatyti nenorėjusi VU dėstytoja (vardas, pavardė redakcijai žinomi).
Tuo tarpu KU profesorė mano, kad darbdaviai gali turėti ne vieną priežastį, kodėl į darbą nepriimti aukštą išsilavinimą turinčių asmenų.
„Tikėtina, kad tai trukdo. Bet ar apie atlyginimą jie galvoja, ar kitų sumetimų yra. Kiekvienam darbdavys juk nepasako į akis, kodėl nepriima. Bet juk, pavzdžiui, priėmus išsilavinusį ir gerai besiorientuojantį žmogų, gal jis įstaigoje nemalonių dalykų pamatys, ar tai, ko nereikia. Galbūt pradės kalbėti tai, ko negalima. Gali būti įvairių priežasčių,“ - svarstė D. Kiseliūnaitė.
Profesorės darbo paieškos baigėsi sėkmingai. Ji sulaukė pasiūlymo dirbti puse etatu Lietuvių kalbos institute.
Darbininkai ruošiami emigracijai
Situacija, kuomet profesoriai turi ieškoti kito, savo išsilavinimo ar kompetencijų neatitinkančio darbo – absurdiška.
„Manau, kad taip iš viso neturėtų atsitikti. Kalbėkim apie absurdą ir visišką nesąmonę. Jei valstybė investuoja į žmogų, kuris turi vykdyti mokslą ir iki tam tikro laiko jis tai daro, paskui staiga pasikeičia valstybės prioritetai ir ji tuos žmones palieka likimo valiai. Na, žinoma, jie ne kvailiai, darbų susiras, bet klausimas ar tai protinga ir ar taip turi būti? Aš manau, kad tai be galo kvaila, nieko gero nerodanti situacija,“ - dėstė profesorė.
Esą Lietuva negalinti su kitomis šalimis konkuruoti gamtiniais resursais, negalinti pasigirti pramonės šakomis, investavo į mokslą, į protingus, išmintingus žmones, jų išsilavinimą, kurie ir turėjo kūrė mūsų šalies ateitį. Dabar valstybės požiūris pasikeitė.
„Matome kur tai nuėjo – visiškai priešinga kryptimi. Mūsų žmonės tampa pigia darbo jėga. Ir netgi ši dabartinė švietimo politika labiausiai orientuota profesinio, techninio mokslo krytimi. Siekiant paruošti darbininkų, žemesnio išsilavinimo žmonių, mokančių daryti kažkokius fizinius darbas. Niekas nesiginčija, kad to reikia, bet ar tai neveda į tai, kad mes ne savo valstybei rengiame tą darbo jėgą? Juk net ir išsilavinusius žmones rengiame ne sau: kiek gydytojų pabėga iš Lietuvos? Tad turime absurdišką ir gėdingą situaciją, kuri destabilizuoja visuomenę. Jaunimui kalbame apie išsilavinimą, o tuo tarpu jis mato visiškai priešingus dalykus, veidmainingą politiką,“ - kalbėjo prof. D. Kiseliūnaitė.
Darbo dėstytojams tik mažės
Vykdant aukštojo mokslo reformą šalyje, tikėtina, kad darbo profesoriams tik dar labiau sumažės. Tuo įsitikinęs ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos dekanas prof. Vytautas Tetenskas. Kurio vadovaujama menų akademija netrukus bus integruota į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
„Be abejo, kad sumažės dėstytojų, iš mūsų, tai natūralu, o kam gi yra daroma ši reforma? Mes juk ir kalbėjom apie tai, kad nebūtų dubliuojamos programos. Šiais metais gavome tik 8 finansuojamas vietas, o visa kita perduota Vilniuj, mūsų tai netenkinta. Ir tas jungimas dėl to ir vyksta, kad vyriausybės ir ministerijos tokia politika, kad meno specialistai rengiami turėtų būti vienoje institucijoje, o ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tad visi menai, išskyrus dailę, ten ir turėtų atsidurti,“ - kalbėjo prof. V. Tetenskas.
Mažėjant studentų skaičiui mažėja ir dėstytojų darbo krūvis. Meno srityje jis ypač nedėkingas.
„Muzikoje jau taip yra. Pavyzdžiui, mūsų akademijoje šiuo metu vienas studentas studijuoja obojų. Tai jam reikėjo kveistis ir specialistą, kuriam darbo krūvis nesusidaro, Dirba jis 0,1 etatu, tokį atlyginimą ir gauna. Jei turėtų pilną krūvį, tai atlyginimas būtų visai kitas. Dabar, kaip sakoma, daugiau pradirba negu uždirba. Kalbant apie dėstytojų atlyginimus šalyje, tai jie yra nenormalūs kaip ir gydytojų, mokytojų. Jeigu profesorius negauna 1000 eurų, tai ar čia normalu?“ - kalbėjo prof. V. Tetenskas.
