Profesorius J. Grigas: valstybei svarbūs dalykai kartais nublanksta dėl manipuliacijų

Lietuvių mokslininkas, profesorius Jonas Grigas įsitikinęs, kad Lietuvos, kaip ir kiekvienos šalies, didžiausias turtas – žmonės. Todėl protų nutekėjimą vertina kaip didelę problemą, tačiau viliasi, kad tie patys protai po kurio laiko sugrįš į gimtinę ir praturtins šalies socialinį ir ekonominį gyvenimą. Knygą „Kokiame pasaulyje gyvename (mokslininko akimis)“ išleidęs profesorius taip pat atsakė į Balsas.lt klausimus apie energetikos problemas ir ateities perspektyvas. - Galbūt pradėkime nuo jūsų knygos pavadinimo, kokiame pasaulyje mes gyvename? – Balsas.lt paklausė J. Grigo. - Pradėčiau nuo to, kad keletą dešimtmečių mokslo žinias kūriau laboratorijose, rašiau įvairius mokslo straipsnius ir knygas. Bet visi mano darbai buvo parašyti svetimomis kalbomis ir atspausdinti kitose šalyse. Pavargau rašyti mokslo darbus, todėl nutariau atiduoti duoklę Lietuvos žmonės. Norėjau apie mokslą parašyti visiems suprantama kalba. Mokslas, kuris itin suklestėjo 20 amžiuje, atskleidžia mums, kaip veikia gamtos dėsniai pasaulyje – nuo mažiausių materijos dalelių iki mūsų minčių. Mokslas dabar keičia pasaulį, daro jį gražesniu. Bet taip pat atskleidžia ir tykančius pavojus, todėl nutariau parašyti apie tai, kas vyksta aplink mus. - Kokius pagrindinius pavojus išskirtumėte? - Pavojų yra visokių. Naftos problemos, atominės elektrinės ir ginklai, didėjantis anglies dioksido kiekis atmosferoje. Pagaliau biologinio terorizmo grėsmė, chemikalų didėjimas aplinkoje ir maisto grandinėje. Kosmoso militarizavimas ir t.t. - Knygoje labiau akcentavote Lietuvos ar globalines problemas? - Mokslas nepriklauso vienai šaliai, todėl nagrinėjau problemas bendrai. Jis yra pasaulinis – kaip ir kylančios problemos, kurios neišvengiamai pasireiškia ir Lietuvoje. Esame didelio globalinio kaimo dalis. Galime tą iš karto pajausti. Pavyzdžiui, kur nors Izraelyje įvyko apsišaudymas, tai po dviejų dienų naftos kaina benzino kolonėlėje iš karto šokteli į viršų. Nors iš tikrųjų nieko ypatingai rimto nenutiko. Tie veiksmai pasaulyje nėra tokie grėsmingi, kokio atgarsio jie susilaukia Lietuvoje. - Galbūt įžvelgiate tam tikrų manipuliacijų dėl staigių naftos kainų pokyčių? - Naftos dar yra daugelyje pasaulio šalių. Jos yra šimtai milijardų barelių. Trūkumo tikrai niekas nejaučia. Per dieną išgaunama apie 80 mln. naftos. Tai yra galinga upė tekanti iš žemės gilumų. Todėl pastovus naftos brangimas yra ne todėl, kad jaučiamas jos trūkumas, bet dėl politinių ir ekonominių žaidimų. Tiesiog siekiama pasipelnyti. - Kokia jūsų pozicija dėl atominės energetikos? - Europos šalių fizikų nuomone, atominė energetika yra pati švariausia ir saugiausia. Pirmas atominis generatorius buvo sukurtas 1942 m., tada buvo aiškiai įrodyta, kad atominės reakcijos yra valdomos. Vėliau atominiai reaktoriai buvo panaudoti povandeniniuose laivuose, kosminiuose erdvėlaiviuose. Iš tikrųjų dabar realaus pavojaus jie nekelia. Daug daugiau žmonių miršta dirbdami su akmens anglimi. Todėl iš vienos pusės bijoti atominės energetikos neverta. Bet yra dvi didelės problemos, kurios susijusios su atomine energetika. Pirma – panaudoto kuro laidojimas. Šis problema visame pasaulyje dar nėra išspręsta. Žinoma, tai tik laiko klausimas. Antra – radiacijos problema. Tie, kurie patenka į radiacijos aplinką – vėliau susiduria su sveikatos problemomis. - Kodėl žmonės per referendumą pasisakė prieš atominės elektrinės statybas? - Žmonės priėmė tokį sprendimą dėl informacijos trūkumo. Žiniasklaida dažnai pateikia vienpusę informaciją. Gerbiamo Algimanto Čekuolio reklamos buvo paruoštos neprofesionaliai. Kalbama buvo netiksliai, todėl padarytas atvirkštinis poveikis. Apie atominę energetiką reikia kalbėti profesionaliai. Parodyti teigiamas ir neigiamas puses, kad kiekvienas žmogus suprastų, kas ir kaip iš tikrųjų yra. Negali apie tai šnekėti žmogus, kuris neturi jokio supratimo. - Kaip vertinate atsinaujinančios energetikos perspektyvas? - Be jokios abejonės, vertinu palankiai. Fizikai sukūrė puikias saulės baterijas, kurios 20-30 proc. saulės energijos paverčia elektros energija. Yra šalių, kurios 100 proc. apsirūpina vien iš atsinaujinančių šaltinių. Problema, kad tie šaltiniai yra brangūs. Jei turėtume už energiją mokėti po 1,5 Lt. už kWh, tada retas kuris drįstų įsijungtų televizorių. ES reikalauja, kad iki 2023 m. mažiausiai 23 proc. energijos šalyje būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva tą ribą pasieks, bet ne daugiau. Todėl reikalingas galingas bazinis elektros energijos šaltinis – generatorius. Manyčiau, kad atominis reaktorius būtų pati geriausia išeitis. Be abejo džiugu, kad Lietuva taip pat stato vėjo jėgaines, investuoja į saulės energiją. Bet turime pripažinti, kad vien tokiomis pastangomis visiškai niekada neapsirūpinsime. - Kur reikėtų sutelkti dėmesį Lietuvos mokslininkams, kad neatsiliktume nuo kitų šalių? - Sunku pasakyti, nes Lietuva yra maža šalis. Ji jokioje srityje nepirmauja ir tikriausiai nepirmaus. Kalbame apie modernias technologijas, bet Lietuva jų neturi. Per maža šalis, kad būtų kuriamos tokios technologijos. Kalbama apie milijardines investicijas. Lietuva per maža, kad kažkas tokias sumas investuotų. Bet į Lietuvą ateina santykinai aukštos kokybės technologijos. Mūsų mokslininkai tikrai padaro daug, suprantama, pagal savo galimybes. Bet dažniausiai tokiais atvejais dalyvaujama projektuose su kitomis šalimis. Galima pasidžiaugti, kad bent taip pavyksta realizuoti turimą didžiulį potencialą. Kartu su patyrusiais specialistais mokosi ir jaunimas. - Kaip vertinate taip vadinamą „protų nutekėjimo“ problemą? - Lietuvos, kaip ir kiekvienos šalies, turtas yra žemė, žmonės ir jų sukurti produktai. Neturime daug žemių, todėl pagrindinis turtas – žmonės. Visiems aišku, kad jauni žmonės tikrai išvyksta. Lietuva praranda labai daug. Japonija taip pat neturi nei daug žemių, nei įspūdingų gamtos resursų, bet ji yra viena pirmaujančių pasaulyje valstybių. Tos šalies atstovai sakė, kad didžiausias jų turtas – žmonės, išsilavinę specialistai. Tik jų dėka šalis gali klestėti. Protų nutekėjimas yra problema, tačiau ji yra visiškai suprantama. Žmonės turi teisę rinktis gyventi ir dirbti ten, kur nėra trukdžių ir barjerų. Stengiamasi palyginti, kur gyvenimo kokybė yra geresnė. Žmonės juda, pasisemia žinių, įgyja materialinių vertybių. Dalis jų grįš ir savo žinias pritaikys čia, Lietuvoje. Todėl tikrai negalima sakyti, kad išvykstantys žmonės yra tik blogybė. - Pokalbio pradžioje minėjote biologinį terorizmą. Kur slypi ši specifinė problema? - Biologinių ginklų yra sukurta daug, tačiau niekas nežino, kiek ir kokiose šalyse. Nagrinėjau, kaip tie biologiniai ginklai atsirado. Rusija ir JAV daugelį metų juos kūrė ir kaupė. Vėliau JAV atsisakė tokių ginklų kūrimo. Buvo paruošta tarptautinė sutartis, kurią 1975 m. ratifikavo daugelio šalių atstovai. Kai kurios šalys jos neratifikavo, tokios kaip Izraelis. Tačiau net tokios šalys, kaip Rusija, kurios įsipareigojo nekurti biologinių ginklų iš tikrųjų elgėsi priešingai. Atrodo, kad jie savo ginklų taip ir nesunaikino. Kai Rusijos ginklų kūrimo vadovas pabėgo į Vakarus, jis atskleidė, kiek tų ginklų yra ir kad juos kūrė apie 60 tūkst. žmonių. Papasakojo, kokius ginklus sukūrė. Todėl galima sakyti, kad biologinių ginklų pramonė iki šiol niekur nepradingo.