Nustatytų užsikrėtimų šią parą – kaip ir nedaug. Tai gal jau pasiekėme piką ir kiek prasmingi tikinimai, kad į normalų gyvenimą galėsim grįžti tik kai persirgs 70 procentų gyventojų?
Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Vilniaus universiteto biotechnologijos instituto skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė.
Vos praeitą savaitę džiaugėmės, kad lyg pikas jau pasiektas, padėtis lyg ir stabilizuota su virusu, bet šios savaitės pradžios skaičiai parodė visai ką kita. Kaip galėtumėt įvertint – kokia situacija su virusu?
Manau, kad situacija yra visai nebloga ir specialistai infektologai ir epidemiologai taip pat vertina ją kaip tikrai neblogą. Kuo ji yra nebloga? Tuo, kad skaičiai nedidėja taip dramatiškai, išskyrus, taip, buvo protrūkis Nemenčinėj ir Klaipėdoj, tai yra tiesiog tam tikri ligos židiniai ir neišvengiamai atsiradus tokiems židiniams skaičiai didesni būna. Bet situacija Lietuvoj apskritai yra ganėtinai palanki ir manyčiau, kad tai reiškia vis dėl to pandemijos suvaldymą.
Kiek vertas mūsų sėdėjimas namuose, jeigu teigiama, kad tada galėsim sugrįžt į normalų gyvenimą, kai persirgs 60–70 procentų gyventojų. Tai gal atrodytų – einam, užsikrečiam, persergam, kiek galima lengviau ir sugrįšim į normalų gyvenimą? Kaip jūs vertintumėt tokius pasvarstymus?
Tai tokie pasvarstymai jie būna ir Vyriausybių lygyje. Mes žinom ir situaciją Švedijoj, kur yra toks panašus požiūris. Tame gal ir yra racionalus grūdas, bet mes turim nepamiršt apie tas didelės rizikos grupes, apie pagyvenusius žmones ir žmones su tam tikrom ligom. Mes tokiu požiūriu pasmerktume rizikai tas žmonių grupes.
Bet kiek pagrįsti tie teiginiai, kad vėl visuomenė vėl galės normaliai gyvent, kai tie 60–70 procentų žmonių persirgs?
Taip greičiausiai ir bus ir dar klausimas, kiek padės tas 60 ar 70 procentų, todėl, kad norint, jog infekcija neplistų tai turi būti virš 90 procentų žmonių atsparių arba persirgusių, arba paskiepytų. Tai mažai tikėtina, kad mes tokią situaciją turėsim. Tai net tam ir 60 procentų žmonių persirgus infekcijos plitimas nuo to turėtų lėtesnis būti. Tai aš palyginčiau, jeigu gaisras ir visi medžiai sausuoliai, tai tas gaisras labai greitai plinta, bet jei kažkiek yra medžių, kurie neužsidega lengvai – tas plitimas pristabdomas. Panašiai ir su ta infekcija. Dabar turėjom situaciją, kai visai neturėjom atsparių žmonių infekcijai. Virusas naujas ir jis plinta, kaip gaisras, tai kai tų žmonių atsiras atsparių, žinoma, kad plitimas bus lėtesnis. Bet tie žmonės, kurie neturės atsparumo – turės riziką užsikrėsti.
Bet vėl gi persirgimas persirgimu, bet ar mes turim duomenų, kad persirgęs žmogus įgyja imunitetą? Nes girdim, kad tas pats žmogus persirgęs susirgo antrą kartą? Tai ar duos naudos tas persirgimas?
Taip, tikėtina, kad dėl to dauguma žmonių įgyja imunitetą. Bet supraskim, kad virusą mes pažįstam tik nepilnus keturis mėnesius. Ir atsakyti į klausimą, kiek ilgai tas imunitetas trunka kol kas niekas negali atsakyti. Tiesiog galima atsakyti, kad kai kuriems žmonėms, kurie buvo ištirti žinoma, kad trunka du mėnesius ar mėnesį. Į klausimą, kiek ilgai tas imunitetas trunka bus galima atsakyti, kai praeis laiko daugiau. Tai yra metai ar du.
O iš tų atvejų, kai žmogus užsikrečia kelintą kartą, kad ir antrą tuo pačiu virusu ar galim kažkokias prielaidas daryt, apibendrinimus?
Žinot, kiek skaičiau apie tuos atvejus mokslinėje literatūroj, o ne interpretacijas, tai neradau nei vieno įrodymo, kad tie žmonės užsikrėtė pakartotinai. Specialistai mano, kad tai buvo viruso reaktyvacija. Žmogus buvo išleistas iš ligoninės, jam buvo paimtas mėginys du kartus nustatyta, kad nėra virusų. Taip ir Lietuvoj yra daroma, yra tokia metodika kaip nustatyti, kad žmogus jau pasveikęs. Ir po kurio laiko, kai tas mėginys vėl iš nosiaryklės buvo paimtas ten virusas buvo nustatytas. Bet greičiausiai tas virusas lindėjo kažkur giliau.
Dažnai girdim, kad virusas bus suvaldytas, kada bus atrasti skiepai, vakcina. Kalbama, kad klinikiniai tyrimai prasidėjo. Ar iš tiesų tai realūs pasvarstymai ar realūs gali būt lūkesčiai, kad jau rudenį mes jau turėsim vakciną?
Jeigu klausiat mano nuomonės, tai sakau, kad tikrai nerealūs. Todėl, kad rudenį, kad turėtumėm vakciną, kurią būtų galima naudot masiniam skiepijimui tai čia tikrai neįmanomas dalykas todėl, kad vakcina turi praeiti keletą išbandymo fazių.
Optimistiškiausias variantas – kada tai galėtų būt? Keletas savaičių kiekvienas etapas, tai kada čia – po metų?
Yra skaičiuojama, kad metai – pusantrų. Tai būtų geriausiu atveju, jeigu tie visi etapai sėkmingi.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
