Sunku išaiškinti
„Apvokite mano butą“ – tokio turinio lentelę ant savo būsto durų galėtų pasikabinti dauguma miestų ir miestelių gyventojų, nes kone kiekvienoje laiptinėje išvysi ne po vienerias iš medžio plaušo plokštės pagamintas ar plona fanera padengtas laukujes duris, kurios nuo vagies saugo tik simboliškai. Nors pernai lyginant su 2012 metais vagysčių, lyginant su kitais nusikaltimais, mažėjo daugiausiai, net 1127, tačiau kaip tik vagysčių tyrimas yra sunkiausias ir jų ištiriama palyginti nedaug. Jei apskritai per metus policija ištiria daugiau kaip pusę nusikaltimų, tai vagysčių išaiškinama mažiau nei trečdalis.
Paprastai tas išaiškinimo procentas padidėja, kai pasiseka už grotų susodinti aktyvias vagyšių grupuotes. Vienoje į teismą nukeliavusioje tokioje byloje būna po keletą kaltinamųjų ir net po keliasdešimt jų įvykdytų vagysčių. Darant kratas pas sugautus vagišius randama pavogto turto, tačiau įsilaužimo arsenalas kartais būna daug įspūdingesnis. Patyrę vagys turi įvairiausių mechaninių ir elektroninių visrakčių, pritaikytų atrakinti bet kokias spynas. Yra toks prietaisas atrakinti spynas, taip vadinamu „bampingo“ būdu, kai į spyną įstatomas specialus raktas, o jį smūgiuojant šis prisitaiko prie spynos kauburėlių ir tokiu būdu atrakinama arba užrakinama sudėtingiausia spyna.
Įsilaužimui – 3 minutės
Vagišių jau seniai nebesustabdo dvigubos medinės duris. Jie sugeba išlaužti bet kokios konstrukcijos spynas, o jei nepasiduoda spynos – sulaužo duris, staktas, nukelia jas nuo vyrių ir vis tiek pasiekia savo tikslą. Ne panacėja ir šarvuotos durys. Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ yra apklausę 386 už vagystes nuteistus asmenis. 59 proc. nuteistųjų teigė, kad apvogti namus paprasta ar net labai paprasta. Profesionalus vagis gali įveikti bet kokius barjerus – toks buvo dažnas atsakymas. Rakinamos laiptinės, šarvuotosios durys, seifai ar vietos signalizacija – profesionalams viskas įkandama. Daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustų nuteistųjų nurodė, kad įsilaužti į butą jiems prireikia 3-5 minučių, apie 12 proc. tai sugeba padaryti per 10-15 minučių. Beje, prie šarvuotųjų durų, palyginti su paprastomis, profesionalūs vagys dažniausiai sugaišta tik pusantros minutės ilgiau. Sudėtingiausiomis apsaugos priemonėmis vagys laiko signalizacijas, stebėjimo kameras ir didelius seifus.
Šiemet pavasarį vilniečiai turėjo progos stebėti, kaip vagys per porą minučių išnešė įvairių daiktų – nuo kompiuterio, televizoriaus iki buitinės technikos bei nusiaubę butą, padarė mažiausiai 10 000 litų nuostolių. Tiesa, savininko nuostoliai buvo virtualūs – mat vagystė buvo inscenizuota, o praeiviai gatvėje ją stebėjo video projekcijoje. Dauguma projekciją stebėjusių Vilniaus gyventojų ir svečių minėjo, kad, jų manymu, būstą geriausiai apsaugo šarvinės durys ir draugiški kaimynai.
Suplanuotos operacijos
Dabar egzistuoja daugybė apsaugos firmų, kurios už paslaugą ima 40-60 litų mėnesinį mokestį, signalizacijos įrangą parduoda išsimokėtinai arba nuomoja. Šeimininko teiginys, jog „iš manęs nėra ko vogti“, tikrai neatitinka tikrovės, nes, be materialinės žalos, apvogtasis patiria ir gilią moralinę skriaudą bei psichologinį stresą. Gudručiai, sumanę įsivesti butaforinę signalizaciją, nelabai turėtų ja pasikliauti, nes vagys, išlaužę pirmąsias duris ir aptikę signalizacinę įrangą, paprastai kur nors netoliese pasislepia ir laukia, ar kas nors atvažiuos patikrinti pažeistos sistemos.
Įkliuvusiems vagims atskleidus savo darbo metodus paaiškėjo, kad profesionalios vagystės primena gerai suplanuotas operacijas. Profesionaliai vagystei ruošiamasi iš anksto: pasirenkama auka, apie ją surenkama informacija, įvertinamas būsimas grobis. Kad vagystė pasisektų, profesionaliems vagims reikia žinoti, kada namuose nebūna šeimininkų, kokias apsaugos sistemas jie yra įrengę, kokios jų pajamos ir kiek bei kokio turto jie gali turėti.
Suplanuotą vagystę paprastai atlieka 2-3 nusikaltėliai. Vienas jų, vadinamas šucheriu arba striomu, per vagystę stebi aplinką, nukreipia kaimynų dėmesį ir, jei kyla pavojus, įspėja savo bendrus. Likusieji tuo metu laužiasi į būstą ir ieško vertingų daiktų.
Vagys taip pat tikino, kad žmonės gana lengvai nuspėjami ir vertingus daiktus ar pinigus slepia įprastose vietose. Pusė respondentų nurodė, kad savo grobį aptinka drabužių spintose, 46 proc. – seifuose, o 23 proc. – lovose. Tiesa, vagys aptinka net ir iš pirmo žvilgsnio netikėtose vietose paslėptus daiktus. Įsilaužę į namus, jie nepamiršta apieškoti šaldytuvo, maisto produktų, orkaitės, knygų, gėlių, paveikslų, ventiliacijos angų ir kitų vietų.
Rimtesne kliūtimi vagims gali tapti tik į sieną įmontuotas ar daug sveriantis seifas, kurį sunku išsinešti. Tačiau tokių pasitaiko retai. „Seifai dažniausiai būna juokingi, daugumą jų galima tiesiog išnešti. Žmonėms svarbiausia juos užrakinti, o kad yra lengvai išnešami, nepagalvoja“, – teigė vienas vagišius.
Neabejingi kaimynai
Pastaruoju metu vis daugiau namų pažymėta „Saugios kaimynystės“ projekto ženklais. Į šį projektą jau įsitraukė ir sodų, garažų bendrijos, bendruomenės. Iš viso šalyje įsteigta per 1500 saugios kaimynystės grupių, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 100 000 gyventojų. Jei anksčiau į policijos pareigūnų rengiamus gyventojų susirinkimus vagysčių iš butų prevencijos klausimais ateidavo tik keli žmonės, tad dabar ypač tie, kurie dalyvauja saugios kaimynystės projekte, yra aktyvūs tokių susitikimų dalyviai.
Jei visi kaimynai nebūtų abejingi ir bent susipažintų vieni su kitais, pasidomėtų, kas ir kodėl iš vieno ar kito buto neša televizorių ar šaldytuvą, nekalbant jau apie baldus, užsirašytų atvažiavusių įtartinų automobilių numerius, informuotų policijos pareigūnus apie įtartinus nuomininkus, nešiojančius ryšulius, ar keistą triukšmą gretimame bute, vagišius sulaikyti būtų žymiai lengviau. Policija dabar reaguoja į visus pranešimus ir nereikalauja skambintojo pavardės. Pareigūnai pataria net ir geriausiems draugams nepasakoti apie bute laikomas dideles pinigų sumas ar kitas vertybes, nes šie kartais ir nenorėdami tokią informaciją gali leptelti tiesiai į ausį nusikaltėliui.
Jei nuo vagystės nepavyko apsisaugoti, kriminalistams bus daug lengviau surasti pavogtus daiktus, jei jie bus pažymėti. Slaptai daiktus pažymėti galima kiekviename policijos komisariate, tačiau jei nenorite pareigūnams „deklaruoti“ savo turto, bent jau susirašykite ant lapelio televizoriaus, vaizdo grotuvo, skalbyklės ir kitų vertingų daiktų gamyklinius numerius, o lapelį pakiškite, kad ir po sekcijos kojele.
Pataria policija
Prieš įvykstant vagystei, būna begalė planuojamos vagystės ženklų, į kuriuos tuo metu daugelis neatkreipia dėmesio. Visada pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir kt.
Kiekvieno objekto saugumas pirmiausia prasideda nuo durų. Kad būtų saugiau, pravartu įsistatyti patikimas ir tvirtas duris, kurios atlaikytų ne tik mechaninius smūgius, bet ir apsaugotų nuo gaisro ar kitokio poveikio. Dvigubos įėjimo durys nusikaltėliams visada sudaro papildomą kliūtį. Duryse būtina įtaisyti stebėjimo akutę. Įėjimo duris reikėtų rakinti bent jau dviem skirtingų konstrukcijų spynomis bei vidinėje pusėje įtaisyti grandinėlę. Patartina netvirtinti prie laukųjų durų užrašo, nurodančio vardą bei pavardę, nes tai palengvina nusikaltėliui surinkti reikiamą informaciją.
Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas duris, būtinai į jas įsistatykite ir gerą spyną. Gerų spynų dabar yra labai daug bei įvairių. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti jas pagal savo galimybes ir kainą, nes paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Vietoje vienos spynos įsitaisykite dvi. Dvi spynos – tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos“, kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų. Būtina žinoti, kad tvirtos Jūsų buto durys bei užraktai – dar ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir kitu keliu. Pirmiausia jis gali patekti pro langą, balkono duris ir terasą. Langus geriausia apsaugoti grotomis. Kad jos nesuteiktų langams niūrumo, galite paieškoti įvairesnių formų, spalvų ir, patikėkite, kai kurios netgi papuoš langus.
Dabartiniu metu yra plačiai naudojamos apsauginės žaliuzės. Tai gera apsauga nuo įsilaužimo į patalpą. Jos padidina patalpų saugumą, saugo langų stiklus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo bei pašalinių žvilgsnių. Daugiausia žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis.
Genadijus Skripka
