Šiaulių regione sparčiausiai mažėja gyventojų. Nuolat daugėja nedarbo. Šio regiono žmonėms atitenka tik apie 72 procentus vidutinio šalies gyventojo bendrojo vidaus produkto. Gyvenimo lygio rodiklis čia vienas mažiausių Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas 54 procentais atsilieka nuo šalies vidurkio.
Tokios realijos atskleistos vakar Kelmės rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje.
Bėga pirmyn, bet atsilieka
Pranešimą „Šiaulių regionas – mūsų rūpestis“ parengusi Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus vedėja Dalia Dijokaitė regioną pavadino kultūros paveldo ir tradicijų kraštu.
Krašto patrauklumą didina universitetas, kuriame sukauptas intelektualinis potencialas, turintis įtakos ir Lietuvos vystymuisi.
Intensyvi pramonės ir verslo plėtra. Gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra. Labai gerų charakteristikų tarptautinis oro uostas, kurio galimybės dėl mažo žinomumo ir kitų kliūčių kol kas nepanaudojamos.
Tai turtingas žemės ūkio kraštas, pasėlių plotais nusileidžiantis tik Kauno regionui. Didžiulė vertybė – miškai. Graži gamta. Oro užterštumas čia vienas iš mažiausių Lietuvoje.
Didėja užsienio investicijos, auga eksportas.
Tačiau kad ir žingsniuodama į priekį 8000 kvadratinių kilometrų ploto buvusios Šiaulių apskrities teritorija atsilieka nuo kitų Lietuvos regionų.
Rykštė – žemas gyvenimo lygis
Šiaulių regione net trys probleminės teritorijos statusą turinčios savivaldybės: Akmenės, Kelmės ir Joniškio. Joms atitenka pusė regionui skirtos Europos paramos.
Materialinės investicijos čia mažesnės negu kituose regionuose. Vangiai vystomas inovatyvus verslas. Per tris procentus inovacijų nutraukta.
Šiauliai – vieni iš paskutiniųjų pagal statybų mastą. Nedarbo lygis keturiais procentais viršija šalies vidurkį. Atlyginimas už darbą atsilieka 54 procentais nuo šalies vidurkio. Daugėja socialinių pašalpų gavėjų.
Gyvenimo lygio rodiklis regione – vienas iš mažiausių Lietuvoje. Tenka aštuntoji vieta tarp buvusių apskričių.
Kur kas sparčiau negu kituose regionuose čia mažėja ir gyventojų. Lietuvoje sumažėjo 10 procentų, Šiaulių regione 15 procentų gyventojų. Universitete mažėja studentų. Uždaryta 16 mokyklų ir viena kolegija. Kasdienis reiškinys – protų nutekėjimas.
Išgelbėtų pilietiški žmonės ir efektyvus valdymas
D.Dijokaitės teigimu, regioną galėtų išgelbėti transporto koridoriaus vystymas, unikalaus oro uosto, visada turinčio švarų nusileidimo taką, panaudojimas.
Galėtų sustiprinti ir efektyvesnis Europos paramos panaudojimas. Tačiau savivaldybės baiminasi dėl pernelyg didelių įsipareigojimų vykdant projektus.
Apie tai vėliau kalbėjo ir rajonų merai. Prie ES projektų įgyvendinimo savivaldybės turi pridėti 10 – 15 procentų savo biudžeto lėšų.
Užsienio valstybėse šiam reikalui skiriamas papildomas valstybės finansavimas. Tuo tarpu Lietuvoje savivaldybės lėšų investicijoms skolinasi iš banko. Moka palūkanas ir 21 procentą PVM.
„Valstybė, gavusi PVM turtėja, o savivaldybės vis giliau klimpsta į skolas. Daugelis jau baigia išeikvoti visus skolinimosi limitus,“ – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
D.Dijokaitės nuomone, regioną galėtų išgelbėti konkurencingos ekonomikos stiprinimas, pilietiška visuomenė ir efektyvesnis valdymas.
Atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų miestų didėja
Rajonų merai peikė šiandieninę savivaldybių biudžeto formavimo metodiką. Vis mažinamas savivaldybėje liekantis gyventojų pajamų mokesčio procentas. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto biudžetas dėl tokios metodikos sumažėja 8 – 10 milijonų litų.
Tuo tarpu savivaldybėms perduodama vis naujų funkcijų, o lėšų joms vykdyti neskiriama.
Valstybė neskiria pinigų ir kapinių plėtrai. Savivaldybės turi pirkti žemės, įrengti kapines, nes daugumoje senųjų kapinių jau trūksta vietos. Naudojami tos savivaldybės pinigai, o laidojami nebūtinai tos savivaldybės gyventojai.
„Plėsdami kapines, galvojame, kad laidojimo vietų užtektų 30 – 40 metų. O gal reikėtų rūpintis tik kad užtektų ketveriems metams. Juk ir mero kadencija – ketveri metai,“ – klausė merai.
Daugelis merų bėdojo dėl nuolat mažinamo savivaldybių biudžeto.
Darbuotojams tenka apkarpyti atlyginimus ir dar leisti nemokamų atostogų.
„Mero atlyginimas – tai pasityčiojimas, – sakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. – Įstaigų vadovai uždirba daugiau. Kas gerbs savivaldybę, jeigu jos vadovas negerbiamas?“
Merai kėlė rajonų kelių priežiūros problemas. Medicinos paslaugos nuolat tolsta nuo žmogaus. Uždaromi rajono ligoninių skyriai. Gydytojų amžiaus vidurkis artėja prie šešiasdešimties.
Jeigu ir toliau bus tokios lėšų ir dėmesio disproporcijos tarp Vilniaus ir kitų miestų, greitai kitų miestų nebeliks. Užteks tik Vilniaus.
Susitikime dalyvavęs Vyriausybės atstovas Jonas Novogreckis, Šiaulių krašte išrinkti Seimo nariai Rima Baškienė, Zita Žvikienė, Alma Monkauskaitė, Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris paprašė merų surašyti savo pastabas ir problemas.
Regina MUSNECKIENĖ
