Kai reikia tiesti kelią ar elektros liniją, žemė staiga pabrangsta kelis kartus, o teismai tęsiasi iki begalybės. Ar padės to išvengti vakar Seime priimtas įstatymas?
Vakar parlamentarai nusprendė: svarbiausiems valstybės projektams reikalinga privati žemė bus perimama gerokai greičiau nei iki šiol, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau kelių tiesėjai, ne kartą susidūrę su nesukalbamais žemės savininkais, į pokyčius žvelgia skeptiškai.
„Kad projektai pajudėtų daug greičiau, įstatymas turėjo būti gerokai radikalesnis. O tas, kurį priėmė Seimas, nepagreitins žemės perėmimo procedūros tiek, kiek buvo galima tikėtis. Juk jame nėra pasakyta: žemę iš pradžių perimi, po to aiškiniesi su savininku. Taip yra kitose šalyse ir jos dėl to tik laimi“, – apgailestavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
Naujoji žemės perėmimo tvarka bus taikoma išskirtinės svarbos energetikos, transporto arba krašto apsaugos objektams statyti.
Dėl to, ar vykdomas projektas yra itin svarbus, turės sutarti Vyriausybė su Seimu.
„Kauno–Marijampolės kelio tiesimo darbai užtruko tik dėl žemės perėmimo. Manau, kad vargsime dar bent trejus metus. Ar padės naujasis įstatymas? Aš tikrai negaliu spėti. Jame yra daug išlygų, kurios išaiškės tiktai pradėjus jį taikyti praktiškai“, – atsargiai kalbėjo A.Janušauskas.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka naująją žemės perėmimo tvarką vertina šiek tiek optimistiškiau.
„Greičiausiai ji nėra ideali, bet tai bent šioks toks žingsnis į priekį. Juk įstatymą pataisyti lengviau nei jį priimti. Tuo tarpu dabar, kol neturi žemės, negali net pradėti projektuoti būsimų kelių“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo S.Dailydka.
Šiuo metu valstybei norint perimti žemę jos savininkai šį procesą stabdyti gali keturis kartus. Pirmiausia galima ginčyti patį sprendimą įgyvendinant projektą paimti žemę, taip pat projekto teritorijų planą.
Taip pat galima ginčyti sprendimą, kurie sklypai bus perimami, ir kainą, kuri už juos yra siūloma. Ši tvarka ir toliau galios ne patiems svarbiausiems valstybės projektams.
Naujasis įstatymas numato, kad žemės perėmimą valstybinės reikšmės projektams teismui skųsti bus galima tik vieną kartą: ginčijantis, ar perėmimas vyksta teisėtai. Skundas turėtų būti nagrinėjamas administracine tvarka.
Valstybės perimamos žemės savininkas galėtų kreiptis į teismą, jei nesutiktų su numatyta kompensacija.
Bet ginčas vyktų tada, kai žemė jau būtų atitekusi valstybei.
Advokatų kontoros „Lawin“ teisininkas Simas Gudynas suskaičiavo: pagal priimtą įstatymą, teismo procedūra truktų ne ilgiau kaip 141 dieną. Jei būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą, procesas pailgėtų daugiausia keturiais mėnesiais.
Iki šiol dėl perimamos žemės buvo galima ilgai bylinėtis.
„Įstatymas gal ir nėra tobulas, bet jo labai reikėjo. Šiuo metu teismo procedūros, kilus nesutarimų dėl žemės, gali trukti 4–5 metus. Per tiek laiko bet koks numatytas įgyvendinti projektas gali netekti prasmės“, – sakė S.Gudynas.
Naujajame įstatyme žemės savininkams numatyta atsakomybė už kenkimą žemės perėmimo procesui. Kai kurie parlamentarai nuogąstavo, kad teisėjams tai suteiks per daug galių.
„Juk tik teisėjo interpretacija nulems, ar savininko veiksmai yra kliudymas, ar ne“, – svarstė Seimo narys Julius Veselka.
Kalvarijos, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, kurias kerta „Via Baltica„ bei „Rail Baltica“ trasos, žemės savininkai dar neužvertė žemėtvarkininkų klausimais apie galimą jų turto perėmimą.
„Kol kas niekas tuo nesidomi. Juk tiksli „Rail Baltica“ trasa dar neaiški. Pranešimai žemės savininkams dėl „Via Baltica“ išsiųsti labai neseniai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rolandas Andzelis.
