Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29.
„Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, - pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Po paskutinių pakeitimų Kodekse numatyta nauja atostogų skyrimo tvarka - jos galės trukti 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 24 dienos, dirbant 6 dienas. Visas už trejus ir daugiau darbo metų sukauptas atostogas, kurias žmonės yra sukaupę pagal senąjį Darbo kodeksą, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos.
Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.
Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profsąjungų ar darbo tarybos vadovai darbdaviui turės pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.
Darbdavys turės darbuotojams teikti informaciją apie vidutines jų algas.
Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus ir galiotų ne ilgiau kaip dvejus metus.
Seimas įpareigojo darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančiųjų vietas, nepriimti bet kokių vienašališkų sprendimų visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą ar ją trikdyti.
Valstiečių išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad šie pakeitimai svarbiausi darbuotojams:
- Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama tik esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę;
- Darbuotojų atstovų prašymu lanksčiau reglamentuojamas naktinis darbo laikas – dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse;
- Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką, išskyrus tuos, kurie dirbs nekintančiu darbo dienos režimu;
- Aiškiau reglamentuojami darbo laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, t. y. kasmetinės, pailgintos ir papildomos atostogos bus įskaičiuojamos į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos;
- Nustatyta, kad darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos;
- Sugrąžinta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą atliekamą kelionėje;
- Griežčiau reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla: tokios įmonės turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus; laikinojo darbo sutartyje turės būti nustatoma darbo laiko norma, todėl darbuotojui bus aiškiau, kiek jis turės dirbti, ir nuo kada bus skaičiuojami jo viršvalandžiai ir t.t.;
- Padidinta netesybų suma, kai darbo santykiams pasibaigus, darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju;
- Įtvirtintas 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę baudos dydis, kai nevykdomi darbo arbitražo sprendimai;
- Bus dar geriau užtikrinamas informacijos apie darbo užmokestį, ne visą darbo laiką dirbančiuosius, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiuosius ir pan., suteikimas darbuotojams;
- Nustatomi aiškūs kriterijai, kada galėtų būti nustatomas dalinis darbas. Patikslinta, kad dalinis darbas nustatomas tik tuo atveju, kai Vyriausybė tam tikroje teritorijoje ar veiklos srityje pripažįsta, kad egzistuoja svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdaviai negali suteikti darbuotojams darbo. Dalinio darbo atveju, darbuotojai dirbtų ne pilną darbo dieną, o už likusį laiką jiems būtų kompensuojama iš Sodros, tokiu būdu sušvelninant krizės padarinius.
Apie DK diskusijas plačiau skaitykite žemiau.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tikino, kad situacija, jog paskutinės Darbo kodekso pataisos yra priimamos likus mažiau nei mėnesiui iki kodekso įsigaliojimo, yra skandalinga.
„Darbuotojams ir darbdaviams reikia aiškumo. Ir mes to laikėmės prieš pusę metų, kai klausėm, ar reikia kodeksą atidėti. Vis dėl to, dabar, birželio mėnesį mes vis dar diskutuojame dėl nuostatų, kurios turi įsigalioti liepos mėnesį. Tai mano akimis, yra skandalinga. Nes yra mažai laiko pasiruošti jas įgyvendinti. Tai, kad Seimas turėjo pusę metų tvarkyti darbo kodeksą ir dairėsi į Trišalę tarybą, rodo ryžto stoką. Visiems reiškia aiškumo“, - argumentavo liberalė.
Konservatorius Andrius Kubilius kolegas skatino balsuoti prieš.
„Agituoju už aiškumą, dėl to raginu balsuoti prieš. Kai dėl populistinių motyvų kodeksas pradedamas taisyti, patys autoriai dabar net nebežino, ką pataisyti ir kas ten liko. T.Tomilinas tikino, kad vienintelis rezultatas yra sustiprėjęs dialogas. Tai gal padiskutuosim, bet nieko nepriimkime. Tikiu, kad aiškumo čia nepridės“, - kritikavo konservatorius.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tikino, kad reforma jau vėluojanti, tad ją priimti reikia kuo skubiau.
„Reikia įvertinti tai, kad socialinis modelis yra 40 įstatymo projektas, o kodeksas yra vienas iš įstatymų socialiniame modelyje. Reikia suprasti ir keisti mąstymą. Socialinis modelis yra struktūrinė reforma, kuri Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo įgyvendinta.Yra gaila, kad kodeksas pateiktas dar 2015 metų vasarį, dabar tik priimamas. Jau dabar reforma yra pavėlavusi ir mes apsigauname, kad liepos 1 dieną startuosime su esminiais pakeitimas. Čia tik laikas parodys“, - tikino A. Butkevičius.
Balsavo 123 iš 125 , prieš 10, susilaikė 29, už 84.
Premjeras turi žinių
Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, juo nepatenkintos darbuotojų ir darbdavių organizacijos diskusijas naujoje Trišalėje taryboje galės pradėti jau nuo liepos, kartoja premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, pirmiausia reikėtų įsitikinti, kaip kodeksas veiks praktiškai, kokie bus jo pliusai ir minusai.
„Matyt, dar kartą parodo, kad tie pasiekti kompromisai - nebuvo nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, vis tiek kažkas kažkur yra nusileidę, kažkur laimėję, kažkur pralaimėję. O jeigu matosi, kad jis yra netobulas, liepos 1 dieną susiformuos nauja Trišalė taryba, ji galės tęsti svarstymus, derybas ir teikti pozicijas jau Vyriausybei ir Seimui. Turi įsigalioti įstatymas, pasižiūrėsime per tą pirmą pusmetį, kokie yra trūkumai, pliusai, minusai“, - antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Premjeras ir anksčiau yra sakęs, kad darbo santykių tobulinimas nesibaigs liepą įsigaliosiančiu kodeksu. Anot jo, paaiškėjus, kad kai kurios nuostatos netenkina arba neveikia, jas bus galima aptarti Trišalėje taryboje irdar kartą keisti kodeksą.
Kol iki kovo vidurio vyko darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų derybos, S. Skvernelis viešai ne kartą tvirtino, kad Seime bus priimtas toks Darbo kodeksas, koks sutartas Trišalėje taryboje, o visi kiti pakeitimai bus palikti ateities diskusijoms.
Pasiūlymas dėl terminuotų darbo sutarčių – atmestas
Terminuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui nuo liepos bus galima sudaryti ir tada, jeigu jos nebus aptartos kolektyvinėje sutartyje.
Seimas antradienį atmetė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymą griežčiau reglamentuoti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui.
Už pataisą balsavo 23 Seimo nariai, prieš - 53, o susilaikė 40. Dar vyks galutinis balsavimas Seime dėl visų Darbo kodekso pataisų.
Naujame kodekse lieka nuostata, kad terminuotų sutarčių nuolatiniam darbui negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.
