Pasak pranešimo, per kiekvienus rinkimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų skundų, kad užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“ jie vis tiek randa įvairių politinės reklamos lankstinukų.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato skirtingas taisykles komercinei reklamai ir politinei reklamai. Pagal Reklamos įstatymą, asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu, kai asmuo yra išreiškęs nesutikimą gauti komercinę reklamą.
„Vartotojas tikisi, kad tokios pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir dėl politinės reklamos taikymo. Vartotojas dažnai supranta, kad reklama ir yra reklama – nesvarbu, tai politinė reklama ar komercinė reklama. Toks vartotojo lūkestis turėtų būti gerbiamas“, – situaciją komentuoja teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės, komisija rekomenduoja politikams, partijoms, politinės kampanijos dalyviams dalinant politinę reklamą ar įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą gerbti gyventojų išreikštą apsisprendimą.
Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatyme nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 3 dieną.
