Prieš rinkimus skamba ne tik anuji politiniai pažadai, bet ir primenamos senos nuoskaudos. Seimo nario Antano Matulo žmona ryžosi viešai prabilti apie vyro neištikimybę. Nijolės Matulienės pasirašytas „Atviras laiškas tautai“, kurį prieš kelias dienas paštu pasiekė panskliautas.lt redakciją.
A. Matulas kalbėdamas su žurnalistais kalbėdamas apie laišką neslėpė, jog toks sutuoktinės atvirumas prieš pat rinkimus jį nemaloniai nustebino.
Atviras laiškas tautai
Tylėjau ir būčiau toliau tylėjusi ir viską nusinešusi į kapus. Slėpiau nuo visuomenės, vaikų. Bet štai, sugalvojus ketvirtai kadencijai balotiruotis mano vyrui į Seimą, iš rajono konservatorių lizdo pasipylė manęs mokymai ir net perspėjimai, kad aš tylėčiau ir nebendraučiau su žurnalistais ir spauda.
Rašau mano vyrui, nes bažnytinė santuoka tebegaliojanti, nors aš jam laisvę ir suteikiau.
Visi perspėjimai dažniausia vykdavo darbo metu ir aiškinimai, kad jis kuria naują Seimą ir kaip aš turėčiau elgtis per rinkimus.
Ar kas pagalvojo, kad po tokių išpuolių aš turėdavau eiti pas sunkų ligonį, susikaupti ir atidirbti visą dieną.
Dėl šio žmogaus šeima padarė viską. Visada besąlygiškai palaikėme jį visose gyvenimo situacijose. Viskas buvo skirta tik jam ir jo karjerai. Vaikai pratisai nematė tėvelio, o aš viena užsiauginau tris sūnus, padėjau jam pačiam baigti mokslus KMI (Kauno medicinos institute).
Nebuvo laiko man kada galvoti apie sunkumus ar pašaliniams dejuoti.
Susituokėme jam bebaigiant Panevėžio A.Domaševičiaus medicinos mokyklą, bet jam ambicijos neleido, kad žmona būtų aukštesnio išsilavinimo, išsimokslinimo. Sutikau, kad jis toliau mokytųsi, nes žinojau, kad karjerai labai svarbu aukštasis išsilavinimas. Nežiūrėjau į jokius sunkumus, pinigų trūkumą. Buvo svarbiausia vyras, vaikai.
Baigus jam mokslus institute, suteikta buvo jam viskas, du paaugę vaikai (septynerių ir penkerių metų), butas, darbas.
Antanas, baigęs mokslus, grįžo jau erelis. Aš tuo metu dirbau vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams, dar darbas skyriuje, budėjimai, vaikai. Jis augino sau sparnus.
Štai vieną dieną grįžęs namo tėškė šaukimą į teismo posėdį, sakydamas, kad jis turi 12 metų jaunesnę. Buvo dešimtieji mūsų santuokos metai. Manęs tai neišgąsdino. Įvyko teismo posėdis, bet neištuokė mūsų, nes buvo du mažamečiai vaikai, o jis išsigynė, kad turi kitą moterį. Visas Pasvalys tai žinojo, o aš nesižeminau įrodinėti.
Aš ėjau pakelta galva, nes turėjau gyventi dėl vaikų toliau.
Tris mėnesius pasiblaškęs Antanas grįžo su gėlėmis, vaikais už rankų vedinas. Susitaikėme, galima ir šimtą kartų atleisti, kai žmogus tai supranta. Prieš 8 metus atleidau taip pat.
1992 metais gimė trečias sūnus. Galvojau, ačiū Dievui, viskas susitvarkė. Ketveri metai buvo laimingi, bet iš vietinės spaudos sužinojau, kad jis balotiruojasi į Seimą. Tai buvo jo vieno sprendimas, nekėliau triukšmo, nuslėpiau jo išdavystę ir skyrybas.
Jau Seimo pirmos kadencijos pabaigoje mane perspėjo, kad atsirado „šildytoja“ Seime ir kad aš dažniau pasirodyčiau Vilniuje. Nenorėjau tuo tikėti, galvodama, kad jei žmogui viskas atiduodama, negali gi jis išduoti šeimą.
Neištikimybė lydėjo daugelį metų. Prieš 2,5 metų „Lietuvos ryto“ žurnalistei viską nuslėpiau. Buitiniai dalykai yra menkniekis, bet kai prasideda tiesioginiai žeminimai, išdavystė yra skaudžiausia.
Žmona viską atleido, bet palieka negyjančios žaizdos visam gyvenimui ir ypač vaikams.
Kiekvienais metais Seimo narys sveikindavo abiturientus mokyklos baigimo proga, bet kai vyko mūsų sūnaus gimnazijos baigimo atestatų teikimas, tėvelis tuo metu šildėsi Amerikoje su Seimo meiluže. Ar jis pagalvojo, kaip jautėsi sūnus tuo metu? Nėjo į išleistuves, nenorėjo eiti pasiimti ir atestato. Bet jo broliai ir aš padarėme jam šventę.
Taip Antanui su 14 metų jaunesne aptemo protas, kad jis galėjo ir man tėkšti, kokią turi moterį. Buvo erelis, bet po S.Stomos skandalo su žaliaake Antano drąsa išgaravo. Ta moteris iš Seimo buvo perkelta į kitą darbą, kad prieš rinkimus tautai neiškiltų į viešumą.
Ne žmona paliko Seimo narį, o Seimo narys išdavė šeimą ir jam buvo suteikta laisvė. Tas žmogus pilnas egoizmo ir viską pasiekia bet kokiomis priemonėmis su niekuo nesiskaitydamas.
Kai jam reikėjo vyriausiojo gydytojo posto ligoninėje, lengva ranka pastūmė mane iš darbo, nors tuo metu buvau vaiko auginimo atostogose ir buvau vyriausiojo gydytojo pavaduotoja.
Jam reikėjo poliklinikos vyriausiojo gydytojo vietos, pastūmė kitą gerai bedirbančią moterį. Šis žmogus, kad savo pasiektų, peržengs ir per lavonus.
Šeima yra valstybės ląstelė. Šie metai yra šeimos metai. Kokią valstybę gali kurti Seimo nariai, patys pamynę moralę, šeimą, pilni egoizmo ir melo. Nepastatė jis Pasvalio ligoninės, o jų vykdoma politika sužlugdė visas rajonines ligonines.
Aš eisiu pakelta galva, nes esu reikalinga savo vaikams, anūkams, laukiama savo pacientų.
Su pagarba ir atsakomybe,
Nijolė Matulienė
