Lietuvos diplomatų teigimu, susitikime daugiausia dėmesio numatoma skirti saugumo klausimams.
Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją, taip pat svarstoma steigti bendrą kibernetinio saugumo centrą.
JAV prezidentui tai bus proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo – Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Kaip LRT televizijai sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vašingtone tikimasi pasirašyti bendrą politinę deklaraciją, kurioje bus įtvirtinti abipusės saugumo garantijos, patikinimo dėl nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo Baltijos regione, oro gynybos užtikrinimo. Prezidentė tikisi, kad minimi įsipareigojimai dar šiemet bus įtvirtinti ir NATO dokumentuose.
„Tokie įrenginiai, kaip „Patriot“, povandeniniai laivai aplink Lietuvą – yra įvairių būdų, kaip užtikrinti mūsų oro erdvės saugumą ir tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir kitos šalys, supranta, kad Baltijos šalių oro erdvė turi būti rimčiau saugoma, ne tik saugoma oro policijos, bet jau ir apginama“, – antradienį transliuotame interviu sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė sako, jog tikisi „trumpo, labai tikslaus, rezultatyvaus“ pokalbio.
Vizito metu taip pat bus surengtas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Vašingtoną atvyko pirmadienio vakarą, BNS pranešė diplomatai. Ją lydi užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D. Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.
