Didysis penktadienis susijęs suatgaila, tai sielvartinga krikščionių diena, nes tai Kristaus mirties ir palaidojimo metas. Ši diena daugybėje Europos šalių yra valstybinė šventė, nedirba kaimynai latviai, estai, vokiečiai. Apie tai svarsto ir lenkai, tačiau Lietuvoje šiandien – darbo diena. Bažnyčios atstovai sako, kad tai negerai.
„Svarbiausia šitą dieną švęsti. Tai susilaikymo, gavėnios, pasninko diena. Tokią dieną vertėtų skirti nedarbui, susimąstymui“, – mano kunigas Algirdas Toliatas.
Papildyti kalendorių naujomis šventėmis siekia ir politikai. Ir ne tik Didžiuoju penktadieniu. Štai neseniai Seimas ginčijosi dėl siūlymo šventine diena paskelbti rugsėjo 8-ąją, Švenčiausios mergelės Marijos gimimo bei Vytauto karūnavimo dieną.
Ragindami kalendoriuje raudona spalva žymėti naujas šventes, parlamentarai siūlo atsisakyti dabartinių, pavyzdžiui, antrosios Velykų dienos, gegužės pirmosios, Kūčių arba Visų šventųjų dienos. Tačiau tokiems svarstymams griežtai prieštarauja darbdaviai, o ir Premjeras ragina daugiau dirbti.
Pramonininkai aiškina, kad lietuviai poilsio dienų turi daugiau nei ES vidurkis, kartu su 28 dienų atostogomis per metus susidaro 41 diena.
