Naują atominę elektrinę ketinama statyti toje pačioje vietoje, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo pripažinta pačia netinkamiausia tokiam objektui, rašo „Kauno diena“.
Po to, kai 1986 m. įvyko Černobylio AE avarija, Lietuvoje kilo diskusijos, jog Ignalinos atominė elektrinė pastatyta pavojingoje vietoje – virš tektoninių žemės lūžių.
Pasak dienraščio, daugelis lietuvių tuomet pirmą kartą sužinojo faktus, kurie prieš AE statybos pradžią viešai nebuvo skelbiami.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas „Kauno dienai“ teigė, kad vieta Ignalinos AE buvo parinkta geografiniu – politiniu principu. „Reikėjo patogios vietos elektrinei, kuri turėjo gaminti elektrą trims broliškoms respublikoms. Ją parinko be detalių tyrimų tiesiog rado laisvą vietą, didelį ežerą ir tiek“, - sakė J. Satkūnas.
Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovė Gražina Skridlaitė taip pat sutiko, kad prieš statant AE nebuvo tirta vieta. „Jei jie būtų atlikti, elektrinė toje vietoje nestovėtų, ji ten neturėjo būti“, - sakė mokslininkė.
Noras paviešinti faktus apie tektoninius lūžius Ignalinoje kai kuriems kainavo brangiai, pastebi dienraštis. Vilnietis publicistas Algimantas Zolubas pasakojo prieš keletą dešimtmečių susipažinęs su Maskvoje gyvenančia geologe Irina Avenarius.
„Rusijoje žinoma mokslininkė dirbo SSRS komisijoje, kuri vertindavo parinktų AE statybai vietų saugumą, geologinį vietos stabilumą. Kai komisijai buvo pristatytas projektas statyti AE Ignalinoje, mokslininkė tam kategoriškai pasipriešino, nes per Ignalinos rajoną praeina nuo Italijos iki Kolos pusiasalio besitęsiantis žemės tektoninis lūžis, vietovė yra nestabili.
Tačiau, Maskvos ideologams spaudžiant, komisija Ignaliną pripažino tinkama statyti AE. Tam turėjo įtakos Lietuvoje kuriamų raketinių bazių elektros energijos poreikis. Tačiau I. Avenarius tokių išvadų nepasirašė, jai buvo neleista pateikti atskiros nuomonės, todėl ji iš komisijos narių sąrašo buvo išbraukta ir atleista iš darbo“, - pasakojo A. Zolubas.
„Kauno diena“ pabandė susisiekti su garbaus amžiaus mokslininke. Ji paneigė tyrinėjusi Ignalinos AE statybos vietą ir tvirtino nieko apie Ignalinos gelmes nežinanti. A. Zolubą tokia žinia nustebino: jis teigė, kad mokslininkė apie tai yra kalbėjusi girdint ir kitiems. Vyras apgailestavo, kad vienas svarbus liudininkas jau miręs, ir darė prielaidą, kad geologė tikriausiai nesutinka apie tai kalbėti, nes yra pasirašiusi įsipareigojimą saugoti valstybės paslaptis.
Ignalinos AE technikos direktorius Genadijus Negrivoda dienraščiui sakė, kad po Černobylio avarijos Maskvoje sudaryta mokslininkų komisija atliko seisminę analizę ir nustatė, kad Ignalinos AE statybos vietoje nėra jokių seisminių reiškinių, kurie galėtų kelti pavojų.
„Per tuos 20 metų AE nė karto nepajuto žemės drebėjimų. Žmonės juos juto, prietaisai fiksavo, tačiau elektrinės darbui tai niekaip neatsiliepė, - sakė jis. Technikos direktorius mano, kad tokie dalykai visada politizuojami: kai Lietuva buvo SSSR, buvo aiškinama, kad AE stovi ant tektoninio lūžio, o kai čia pat ketinama statyti naują jėgainę, niekas apie jokius pavojus nekalba.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas „Kauno dienai“ sakė, kad nors Ignalinos AE vietoje yra tam tikrų seismologinių vietų, lūžių, o seismingumas didesnis nei bet kur Lietuvoje, tai dar nieko nereiškia – Ignalinos AE pastatyta su pakankama apsauga. Ji gali išlaikyti 7 – 8 balų drebėjimą pagal tarptautinę makroseisminę skalę (6 balus pagal Richterio skalę). Jėgainėje veikia vienintelė Lietuvoje seisminio perspėjimo sistema, tad žemės drebėjimo atveju būtų pakankamai laiko atjungti reaktorių, tvirtino jis.
Geologė G. Skridlaitė prieš keletą metų viešai prasitarė apie tai, ką seniai žino visi Lietuvos geologai: po IAE kelių ar net keliolikos kilometrų gylyje slypi didžiuliai plyšiai.
„Tuomet daugelis pamanė, kad tie plyšiai veriasi, kažkas į juos garma ir panašiai. Tačiau nieko nenorėjau gąsdinti. Apie tuos plyšius seniai žinoma. Jie nedaro jokios įtakos, kol aplink nėra jokios veiklos. Tačiau vykstant didžiulėms statyboms tam tikras poveikis daromas. Todėl ir norisi perspėti, kad statant naują elektrinę į tai būtų atsižvelgta ir negailima lėšų naujoms technologijoms, saugumui“, - sakė mokslininkė „Kauno dienai“.
