Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė, pati dirbanti darželyje, teigia, kad švenčių metu ikimokyklinio ugdymo įstaigos susiduria su problema, kai vaikų atvedama mažiau.
„Ypač problemų kyla tais atvejais, kai darbo dienomis iškrenta daug šventinių dienų ir būna viena-kita darbo [diena]. Tokiais atvejais grupės būna pustuštės, o kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga sprendžia, kaip savo darbą organizuoti. Tačiau radikalių pokyčių mūsų darželyje niekada nesiimama, nes vaikai yra skirtingo amžiaus ir dėl vienos dienos dažniausiai nenorima jungti grupių, nes vaikams sunku adaptuotis. Visgi, kai kurios ugdymo įstaigos, atsižvelgusios į poreikį, sujungia grupes“, – pasakoja A. Zarambienė.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė pastebi, kad darželiuose apjungiamos grupės ne tik švenčių, o ir karantino ar gripo epidemijos atvejais.
„Tokiais atvejais grupės laikinai yra uždaromos, o likę vaikai vedami į kitą veikiančią grupę. Neveikiančių grupių personalas tuo metu gali atostogauti“, – pastebi O. Gucevičienė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai taiko panašią praktiką: vaikų grupės jungiamos atsižvelgiant į lankančių vaikų skaičių ir trumpalaikes darbuotojų atostogas, tačiau visa tai sutarus su tėvais.
„Darželiai veiklos nenutraukia ir neuždaromi, sumažėjus vaikų skaičiui, pagal poreikį jungiamos tik grupės.Kiekviena savivaldybė ikimokyklinio ugdymo procesą ir darbą darželiuose organizuoja atsižvelgdama į tėvų poreikius bei lūkesčius ir susiklosčiusias aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo nusiskundimų dėl darbo organizavimo darželiuose vasaros metu ar šventiniu laikotarpiu“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovai atsiųstame laiške.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Stefanija Vancevičienė pastebi, kad savivaldybė dėl darbo šventiniu laikotarpiu ikimokyklinio ugdymo įstaigose neturėjo.
„Šventiniu laikotarpiu ikimokyklinio ugdymo mokytojai (auklėtojai) dirba. Tėvai turi pasirinkimą savo vaikų nevesti į darželį, nes už maisto produktus jie nemoka. Mokama yra tik už patiekalų gamybą – tai yra nekintantis mėnesinis mokestis, kuris skirtas darbuotojų, tiesiogiai susijusių su maisto gaminimu, darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms“, – pastebi S. Vancevičienė.
Tiesa, psichologai teigia, kad darželių grupių apjungimas gali būti tikras vargas ir tėvams, ir vaikams. Lietuvos psichologų sąjungos narė Monika Skerytė-Kazlauskienė pastebi, kad kuo pokyčiai vaiko gyvenime yra staigesni, tuo jiems yra sunkiau.
„Galvojant apie vaikų adaptaciją darželyje, svarbu prisiminti kelis dalykus: kad vaikai, iš vienos pusės, pripranta prie visko, ir iš kitos pusės – bet kokie pokyčiai jų dienų kasdienybę sutrikdo. Tad kuo tie pokyčiai būna netikėtesni, nenuspėjami, staigūs, tuo vaikams sunkiau.
Darželyje tokia praktika praeina sklandžiau, jei ji yra įprasta, jei vaikai pažįsta vieni kitus, kitas auklėtojas, patalpas ir panašiai. Jei vaikas nieko nežinodamas ateina į darželį ir jam reikia eiti į kitą grupę pas nepažįstamus vaikus, gali būti tikrai sunku. Todėl svarbu ir bendradarbiavimas tarp grupių, auklėtojų, vaikų, tėvų, svarbu bendravimas su vaikais ir jų paruošimas, pasakojimas apie pasikeitimus“, – pasakoja specialistė.
Psichologė pastebi, kad svarbu rasti būdą, kaip vaikui pateikti pokyčius.
„Jei pokyčiai pateikiami kaip bausmė, tai sunku atlaikyti. Bet galima pateikti kaip įdomybę, laukiančius įdomumus – ėjimas į svečius pas kitą grupę, organizuojama bendra veikla, padedama vaikams kartu susižaisti. Tuomet vaikai net gali pradėti laukti tokių „vaikų mainų“, – pastebi M. Skerytė-Kazlauskienė.
Psichologė pastebi, kad visuomet būna vaikų, kurie yra jautresni aplinkai, todėl jiems bet koks pasikeitimas, net ir pateikiamas teigiamai, vis tiek išlieka skausmingas.
„Tokius vaikus auklėtojos ir tėvai žino, su jais tenka daugiau užsiimti esant bet kokiems aplinkos pokyčiams. Tai tokiems vaikams gali būti svarbu geriau susipažinti su kita auklėtoja, gauti daugiau laiko ir dėmesio iš mokytojų. Svarbu atminti, kad vaikai yra skirtingi, skirtingai reaguoja į aplinką, todėl svarbu atpažinti, kurie yra jautresni, o kuriems sekasi lengvai, ir skirti pagalbą pirmiesiems, kartais patikrinant, ar gerai sekasi antriesiems.
Visuomet svarbu auklėtojų ir mokytojų dėmesingumas, atidumas, jautrumas, kuris padeda ir kasdienybėje, ir esant pokyčiams. Tai padeda ir pamatyti, kuriems vaikams sunku, ir suprasti, kokios pagalbos jiems reikia (to paties atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo)“, – teigia psichologė.
