„Tai ne tik dėkingumo diena mūsų sesei Islandijai, drąsiai sesei, kuri pirmoji ir viena stojo prieš gąsdinančią Maskvos diktatūrą, bet ir pamokanti diena. Islandijos vadovų pozicija buvo pranokstanti daugelio didžiųjų valstybių vadovų laikyseną“, – spaudos konferencijoje sakė profesorius V. Landsbergis.
Lietuva perėmė Islandijos poziciją
Signataras E. Zingeris pastebėjo, kad dabar Lietuva tarsi pasimokė iš Islandijos ir perėmė jos vaidmenį, ypač Baltarusijos atžvilgiu.
„Kada nors ateina laikas, kai net ir tokiose šalyse, kur įprasta turėti diktatūrą – Minskas, Maskva, sukyla žmonės. Mes manome, kad mano bičiulio, kuris ne tik sėdėjo su manimi ir profesoriumi, Boriso Nemcovo nužudymas, pasikėsinimas į Aleksėjų Navalną ir dabartinis jo laikymas kalėjime, daugybės politinių kalinių buvimas kalėjimuose lėmė tai, kad mes perėmėme Islandijos moralinį imperatyvą“, – spaudos konferencijoje svarstė E. Zingeris.
V. Landsbergis pacitavo ir tuometinio Islandijos Užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono mintį:
„Aš buvau pasibaisėjęs Vakarų lyderių pamokslų pavergtoms tautoms, kad šios turi susitaikyti su situacija tam, kad vakarai galėtų džiaugtis taika ir stabilumu.“
Žmonės patys siūlėsi megzti ryšius
Profesorius V. Landsbergis prisimena, kad nebuvo bandoma blaškytis pasaulyje ir ieškoti palaikymo. Patys deputatai, Aukščiausiosios Tarybos patarėjai siūlėsi megzti ryšius su užsienio valstybėmis. Siekė populiarinti žinią apie Lietuvą.
„Daug žmonių dirbančių nepriklausomybės kryptimi turėjo įvairiose šalyse draugų. Bendravo su jais, kilo mintys. Artūrui Bogdanui kilo mintis apie Islandiją <...> būdamas Norvegijoje jis pradėjo bendrauti su šiaurės šalių politikais Lietuvos klausimu.
Vienas deputatas mokėjo prancūziškai ir pasisiūlė nuvežti laišką į Prancūziją. Nereikėjo mums bėgioti po pasaulį ir ieškoti. Žmonės patys siūlėsi užmegzti ryšius, perduoti žinią ir laišką.
Iš to ir kilo mano ir amžiną atilsį Juozo Urbšio pasirašytas laiškas Prancūzijos Prezidentui. Iš pradžių jis reagavo neigiamai į Lietuvos nepriklausomybę, po dviejų savaičių jis buvo mūsų draugas“, – prisiminė V. Landsbergis.
Profesoriaus teigimu, šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!” turėjo ir vis dar turi itin didelę reikšmę:
„Šūkis „Už mūsų ir Jūsų laisvę“ yra realus dalykas. Mes kovojom ir už Amerikos laisvę, kad ir dvasinę“.
Visą spaudos konferenciją galite stebėti čia:
