„Kadangi dabar visi prieš mušimą, tai prasidės skundai dėl kiekvienos mėlynės. Prašyčiau išaiškinti mums, normalioms šeimoms, kurios nemuša vaikų, kaip bus, jeigu vaikas judrus žaisdamas užsigaus, prasiskels lūpą ar įsistatys guzą ir mokykloje jį pamatys mokytoja, paskųs vaikų teisėms, nes išsigąs, kad gal yra mušamas. Kaip bus tokiais atvejais, kai auginami du ar daugiau vaikų – juk jie, būna, ir tarpusavyje susimuša.
Ką mes, nemušantys tėvai, dabar sėdėsime su baime, kad vaikas užsigavo, neleisime į mokyklą, kad tik neatimtų vaikų, nesilankytų policija? Kaip bus tokiais atvejais, jei aš kaimynei nepatiksiu ir ji pasakys, kad aš mušu vaiką, nes vaikas kieme verkė pargriuvęs – ir viskas, vaiko nebeturiu? Tegu truputį apie tai padiskutuoja, nes baimė man kaip normaliai mamai tikrai yra“, – į tv3.lt kreipėsi Orinta.
Vaikų lepinimui?
Seimo nary Petras Gražulis tv3.lt nurodė, kad jam pačiam kyla panašūs nuogąstavimai kaip Orintai, o įstatymas, anot jo, esą skirtas vaikams lepinti. Pats P. Gražulis sako balsavęs už šį įstatymą todėl, kad nenorėjo likti vienas prieš ir nenorėjo pasirodyti pasisakantis už smurtą prieš vaikus. Dabar kai kurie žmonės, sako P. Gražulis, yra baimėje.
„Aš neįkalbėjau labai padorios šeimos, kuri turi du vaikelius, kad vežtų vaiką į ligoninę. Tie vaikai vienas su kitu žaidė, vienas krito ir prasikirto galvą į stalo kampą. Tėvai bijo vežti vaiką į ligoninę, nes dirba valstybiniame darbe ir bijo, kad juos išmes iš darbo. Sako, kad parodys per televiziją, išmes iš darbo, gali ir vaiką paimi. Tad patys ar į namus kvietė gydytoją siūti…
Aš jiems aiškinau, kad taip tikrai nedarys, lazda nebus perlenkta, nes visi juos žino, bet jie vis tiek bijo, kad juos parodys per televiziją. Dabar yra sukelta nemaža isterija ir žmonės iš kitos pusės baimėje gyvena. O juk kas iš vaikystėje nėra užsigavęs? Juk ir kelius nusibrozdini, ir plaukdamas į akmenį atsitrenkti,“ – kalbėjo P. Gražulis.
Rykštė „išauklėjo“
Parlamentaras sako, kad gali pasitaikyti piktybiškų valdininkų, kurie, pamatę kokią mėlynę pas vaikus, nesigilins ir lieps vaiko teisėms aiškintis, kas toje šeimoje atsitiko. Be to, parlamentaras nuogąstauja, kad jau ir į kampą vaiko nebebus galima pastatyti, kas jam atrodo normali auklėjimo priemonė.
„Už ausies pasukimas – fizinė bausmė, į kampą pastatymas – fizinė bausmė. Nebent kas poįstatyminiais aktais aiškiau tai apibrėžtų… (…) Aš manyčiau, kad bent jau į kampą pastatyti, kad pastovėtų, tikrai nieko tokio. Aš net ir prieš rykštę nesu – esu gavęs rykštę tikrai ne kartą ir ačiū tėvams, kad mano ožiukus ne kartą išvarė, padarė mane nuolankesniu, sugebu atsiprašyti, ir šiandien galiu atsiprašyti suklydęs. Davė diržiuko, pasakė „atsiprašyk“, ir atsiprašai. Aš faktiškai už fizines bausmes, o balsavau už tokį, koks buvo įstatymas, nes kitas Seimo narių pataisas atmetė“, – kalbėjo P. Gražulis.
Pasak jo, jam jau skambino ne vienas tėvas ir senelis, kurie nuogąstavo, kaip dabar nenubaudus vaiko gales juos išauklėti. P. Gražulio teigimu, įstatymas nukreiptas į vaikų lepinimą.
„Į vaikų lepinimą (nukreiptas – red.) ir yra atimti įrankiai iš tėvų – instrumentas auklėti vaikus. Pastatyk namą be įrankių, suremontuok automobilį be įrankių – visur reikalingi įrankiai. Aš specialiai paskaičiau Šventą raštą – penkiolikoje vietų radau, kur rašo apie rykštę. (…) Rykštė yra kaip ir auklėjimo priemonė“,– kalbėjo parlamentaras.
Keisti visuomenės požiūrį
Griežtai prieš bet kokias bausmes vaikui pasisakęs parlamentaras Mykolas Majauskas tv3.lt nurodė, kad įstatymu nurodoma, kad bet koks fizinis ar psichologinis smurtą prieš vaiką yra blogai ir įstatymas yra skirtas tam, kad Lietuvoje sumažėtų mušamų vaikų skaičius. Pasak M. Majausko, smurto prieš vaikus nenaudojantys tėvai tikrai gali būti ramūs.
„Tikrai reikėtų paieškoti, kai žmonės nesugeba įvertinti situacijos ir atpažinti, ar iš tikrųjų prieš vaiką yra smurtaujama, ar jis užkliuvo mokykloje ir nukrito. (...) Jei vaikas ateina su mėlyne, mokytoja jam ir sako: „aš žinau, kad tu, Mykolai, esi iš sudėtingos šeimos, žinau, kad namuose būna visokių dalykų – ar gali pasipasakoti, kas nutiko?“. Tai, man atrodo, kiekvieno sąmoningo, rūpestingo žmogaus reikalas paklausti. Atsakingas ir rūpestingas mokytojas tokius klausimus turi užduoti, lygiai taip pat turi kalbėtis ir su tėvais. Aš neabejoju, kad atsakingi ir rūpestingi mokytojai tai daro, ir šis įstatymas to nepakeis, bet kas turi keistis, tai visuomenės sąmoningumo lygis ir požiūris į smurtą, kad jis yra netoleruojamas.
Mes turime išmokti geriau atpažinti smurtą, išmokti kalbėtis apie tai, kad tai yra problema ir ieškoti priemonių, kaip užkardyti smurto atvejus“, – kalbėjo M. Majauskas.
Politikas sako, kad vien tik įstatymas nieko nepakeis, kad šalia jo turi eiti labai rimtas visuomenės švietimas, kuris padės tėvams, šeimoms surasti kitų auklėjimo priemonių ir patiems vaikams padės ugdyti tarpusavio pagarbą.
Tikroji problema
M. Majauskas sako, kad tėvai, kurie nuogąstauja, kad dabar turės tenkinti vaikų įgeidžius, tai daro be priežasties:
„Bėda yra ne tai, kad tėvai turės šokti pagal vaikų dūdelę, o ta, kad Lietuvoje yra daugiausia nužudytų vaikų Europos Sąjungoje. Nesakau, kad nekils (problemų – red.). Mes turime išdrįsti matyti problemą ir tai turime daryti ryžtingai ir kompetentingai. Pirmas žingsnis yra padarytas, o toliau turi būti labai aiški sistema, kuri turi sekti paskui – švietimo, edukacijos, pozityvios tėvystės ugdymo“, – kalba jis.
Politikas pabrėžia, kad įstatymas nukreiptas tik prieš tuos tėvus, kurie naudoja realų smurtą prieš vaiką, kurie jį muša, o ne prieš tuos, kurie, pavyzdžiui, pakelia balsą prieš vaiką:
„Iš ryto vežiau savo dvi mergaites į mokyklą ir ant jų pakėliau balsą ant jų, nes turėjome ryte įprastą klausimą „neturiu, ką apsirengti“. Tai tokių situacijų neišvengi, bet kalbėkime apie rimtus dalykus: apie tai, kad yra labai aiškūs smurto atvejai, kada vaikai uždaužomi ir kai jie vos išgyvena, o paskui grąžinami į šeimas ir neretai vaikai ir nužudomi. Tad šis įstatymas orientuotas į visuomenę, siekiant parodyti, kad mes turime netoleruoti smurto“, – kalbėjo M. Majauskas.
Skirtumas tarp drausminimo ir smurto
Parlamentarė, buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė tv3.lt nurodė, kad pirmiausia reikia atskirti vaikų drausminimą nuo fizinių bausmių. Politikė sako, kad drausminti vaikų niekas nedraus.
„Neužaugo dar nė vienas vaikas nesudrausmintas. Vaiko teisių pažeidimas būtų nedrausminti vaiko, jeigu jis daro kažką, kas kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams. Klausimas eina apie tai, kaip tai daryti ir kad mes neturime smurtauti, neturime teisės vaiką mušti, kai norime sustabdyti jo netinkamą elgesį.
Mes su vaiku kalbamės, tariamės, kad, jei padarysi tam tikrus darbus – galėsime eiti į kiną – arba, kad negalėsi žiūrėti filmukų, kol nepadarysi namų darbų ir pan. Mes naudojame susitarimą, privilegijas kurias duodame ar atimame. Negali vaiko laikyti alkano, bet turi teisę jam neduoti saldainių“, – kalba D. Šakalienė.
Nereikia bijoti skundų
Politikė sako, kad labai svarbu, kad tas įstatymas netaptų tarpusavio santykių aiškinimosi priemonė, tačiau, jei kaimynė paskųs tėvus be jokio reikalo, to nereikėtų to bijoti.
„Nereikia susitraumuoti ar piktintis, jei bus klausima vaiko, kokia yra situacija šeimoje, jei bus atliktas šeimos įvertinimas. Žmonės iš anksto negali žinoti – ar čia pikta, kerštinga kaimynė paskundė, ar čia yra rimtas signalas, tad į visus pranešimus bus reaguojama rimtai. Jei paaiškėja, kad viskas yra gerai ir žmogus piktybiškai, sąmoningai apšmeižė, tai labai tvarkingai paduosite tą žmogų į teismą už moralinės žalos patyrimą“, – nurodė D. Šakalienė.
Pašnekovė nurodo, kad tam, kad įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas, reikia užtikrinti, kad visi specialistai, kurie susiduria su vaikais, turėtų vienodą ir aiškų supratimą, kas yra smurtas, kokie yra smurto požymiai ir kaip atpažinti, kad tai yra smurtas prieš vaiką.
„Tuo pačiu metu kaip ir įstatymai, yra ruošiami vienodi, unifikuoti, standartiniai įrankiai ir darbo priemonės situacijos įvertinimo: kad mes nustatome, kur yra smurtas, kur ne, ir tada imamės priemonių pagal tai, kokia yra grėsmė vaikui. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir psichologai, dirbantys vaiko teisių apsaugos skyriuose, mokyklose, turi sugebėti tai padaryti. Mes žinome, kad dažnai gebėjimo ir praktinių įgūdžių trūksta, todėl visiems bus standartinės darbo priemonės parūpintos ir visi bus išmokyti jomis naudotis.
D. Šakalienė taip pat pabrėžia, kad jau dabar Lietuvoje yra šimtai žmonių, kurie yra apmokyti pagal pasaulinius standartus apmokyti atskirti smurtą prieš vaiką, tik nemaža dali tų žmonių savo žmonių iki šiol to netaikė. Taip pat tėvai, pasitelkiant šį įstatymą, sako politikė, pagaliau bus išmokyti įgūdžių, kaip susitvarkyti vaikais netaikant smurto.
„Puslapiuose pozityvitevyste.lt ir vaikystebesmurto.lt yra detaliai aprašyta, kuo pasireiškia fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra. Fizinis smurtas yra fizinio skausmo sukėlimas vaikui siekiant jį nubausti. Fizinio skausmo sukėlimas nėra tada, kai netyčia vaiką durimis pritrenkei. Mes žinome, kas yra fizinė bausmė: kai tikslingai – ranka, diržu, dar kuo nors tvoji vaikui ar už ausų pakratai ir pan.“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Seimas antradienį per neeilinę sesiją ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai – 116 balsais „už“.
Įstatymo pakeitimais apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.
