Nuosavas žemės sklypas ir namas – kone kiekvieno lietuvio svajonė. Gražiai ir patogiai dar nuo vaikystės svajojo ir Jurgita. Prieš penkerius metus svajonė išsipildė – su šeima persikėlė į namą netoli Klaipėdos. Moteris sako, kad gyventi priemiestyje tikrai patogu, tačiau Jurgita vis dažniau susimąsto, kad mieste būtų lengviau.
„Sūnus didesnis, tai problemų nėra. Susisiekimas gana geras. Bet auga mažoji, jau reikia leisti į pirmą klasę, ir prasideda galvos skausmas – į kokią mokyklą, kaip nuvežti, kaip parvežti. Vis dėlto pirmokiukai dar mažiukai, jiems reikia pagalbos. Tada ir galvoji, gal vis dėlto grįžti į miestą“, – teigė Slengiuose gyvenanti Jurgita Mockuvienė.
Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pastaruoju metu mažus vaikus turinčios šeimos, pagyvenusios priemiestyje, nori parduoti namą ir grįžti į miestą.
Be to, prieš krizę daugelio išsikėlusiųjų į priemiesčius finansinė padėtis buvo kur kas geresnė nei anksčiau. Jeigu prieš tai šeimą išlaikė vienas vyras, tai dabar neretai dirbti tenka ir žmonai, pastebi LTV laida „Krašto spalvos“.
„Degalai nepaprastai pabrango, visos energijos rūšys taip pat labai pabrango. Reiškia, tenka daugiau mokėti už vaikų vežiojimą, be to, daugiau mokame už namo išlaikymą. Kaip beskaičiuotume, naujo būsto išlaikymas mieste, kad ir trijų, keturių ar net penkių kambarių, kainuoja mažiau nei namo išlaikymas užmiestyje, todėl kad namas visada dar turi ir savo teritoriją“, – tvirtino nekilnojamojo turto agentūros vadovė Indrė Valionienė.
„Aišku, kuro kainos dabar jau kandžiojasi, tai niekam ne paslaptis. Išvažiuoji į miestą ir galvoji, kaip apvažiuoti aplink ratu, kad nereikėtų sukioti pirmyn atgal. Ir į namus stengiesi daug kartų negrįžinėti“, – teigė J. Mockuvienė.
Sumažėjo ir mikroautobusų, važiuojančių į priemiesčius, todėl mieste besimokantiems vaikams kartais tenka net pusdienį prasitrinti prekybos centre, laukiant, kol tėvai baigs darbus.
„Pati girdėjau, kaip mamos derina dirbdamos: „Tai tu dar pabūk, pastovėk, aš tuoj, vaikeli, baigsiu“. O ką padarysi?“ – pastebėjo I. Valionienė.
„Taip pat problema užmiestyje būna dėl šildymo. Ten nėra komunikacijų, tenka šildytis malkomis ar kažkokiu kitu kuru. Tai nemažas nepatogumas“, – kalbėjo nekilnojamojo turto agentūros vadovas Linas Juozaitis.
Dar viena bėda, erzinanti priemiesčių gyventojus – nesibaigiančios statybos ir neišasfaltuoti keliai. Purvynai pavasarį ir rudenį, o žiemą – ne visada išvažiuojami keliai verčia naujakurius galvoti apie gyvenimą mieste.
Tokias tendencijas nekilnojamojo turto agentūros sako stebinčios jau antrus metus.
„Žmonės, pagyvenę metus ar dvejus, kartais penkerius, pajuto, kad ramybė nėra pagrindinis dalykas, dėl kurio vertėtų ten gyventi. Mieste paprasčiau, nes žmogui arčiau darbas, arčiau mokyklos“, – teigė L. Juozaitis.
„Parduoti namą dabar tokioje nepatrauklioje vietoje su nebaigtomis statybomis aplink, su nebaigtais keliais yra neįmanoma. Žmonės užstrigo visai. Norėtų namą parduoti, bet nėra jokių galimybių“, – kalbėjo I. Valionienė.
Klaipėdos rajone gyventojų daugėjo kelerius metus iš eilės, tačiau pernai reikalai pasikeitė – žmonių sumažėjo puse tūkstančio.
Kaime miesto patogumų tikėjęsi rasti miestiečiai suka atgal – ten, kur sniegą nukasa kiemsargis, laiptinę išvalo kaimynė, o vaikai iš mokyklos pareina patys.
Marija GABRIENĖ
