Paliktos likimo valiai mergaitės pačios prašėsi grąžinamos į vaikų globos namus, tačiau daugiau nei dešimt metų jos niekaip negalėjo ištrūkti iš smurtauti nevengusios globėjos Stasės namų.
Į laidą atvyko tikra globėjos dukra Aušra, visą laiką gyvenusi kartu su įvaikintais vaikais. Moteris tikina, kad prieš daugiau nei dešimt metų jos motina įsivaikino seseris ir jų brolį, o dėl jų jos mama netgi prarado sveikatą. Esą visi trys vaikai buvo nevaldomi, nuolatos apsivogdavo mieste ir mokykloje, vogė net iš kaimynų. „Pasiėmėme globoti visus, iš pradžių džiaugėsi ir vaikai atrodo, kol mažiukai buvo, tol ir vargai maži. Paskui vargeliai užaugo, kuo toliau, tuo daugiau… Pagalbos iš jų nebuvo, nes gyvenom ūkiškai, turėjom ir gyvulių. Kažką padėti priversti būdavo sunku, berniukas dvylikos metų atsisakydavo net malkų atnešti į namus, jam nereikėdavo. Vėliau prasidėjo vogimai, juodi melavimai“, – pasakojo įvaikintų vaikų paauglystę mačiusi Aušra.
Pasak seserų, Aušra joms nieko blogo nedarydavo, tačiau pati bijodavo savo motinai prieštarauti.
„Bijodavo, va ką atsimenam. Buvo vien tik baimė, o Aušra nieko nedarydavo, aš apie ją nieko blogo ir negaliu pasakyti, man jos pačios gaila, nes užguita motinos buvo. Ji viena kartą pati buvo nuo motinos mus apgynusi, sakydavo liaukis. Kentėm tą smurtą, mus daužydavo, kaip obuolius, visas kaimas girdėdavo“, – prisiminė Monika.
Patirtis globėjos namuose seserims leido susidaryti vaizdą, kad dažniausiai į globą vaikai paimami tik dėl pinigų.
„Ne į kaimą vaikus atiduoti. Mes ardavome, ramunes per laukus eidavome rinkdavome. Jeigu jau atėmei vaiką iš tėvų, kokio velnio grūsti dar kažkam? Tai ir palik tuose globos namuose, o ne stumdyk iš vienų, pas kitus, trečius, ketvirtus…“, – nuoskaudą dėl sutraumuotos vaikystės jaučia seserys.
Tačiau susidūrus su sunkumais auklėjant mergaites, globėja vaikų atsisakyti nenorėjo. Pasak Aušros, vaiko teisių gynėjai buvo ne sykį kviesti, tačiau neatvyko.
„Paskutinis lašas buvo, kai ponia Stasė nusipirko šieno už šimtą litų ir mus apkaltino, kad dingo šienui skirti pinigai. Pradėjo mus daužyti iš bet ko, kas pasitaikė po ranka“, – prisiminė Greta.
Po šio įvyko Monika slaptai telefonų knygoje susirado vaiko teisių tarnybos numerį ir pranešė norinčios grįžti į internatą, kad jas muša kiekvieną dieną.
„Pykit nepykit, melavimas liko“, – smurto prieš seseris teigė neatmenanti globėjos dukra Aušra.
Išklausiusi abi puses „TV Pagalbos“ vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva teigė, kad pati vaikystėje buvo patyrusi smurtą, todėl puikiai supranta seserų jausmus globėjai. Žinoma moteris įsitikinusi, kad labiausiai globėjos šeimoje seserims trūko meilės ir supratimo.
„Jūs esate atspindys labai skirtingų ir žalojančių auklėjimo metodų. Buvo laikas, kai atrodė, kad tie metodai buvo vieninteliai ir teisingi. Labai lengva tokius vaikus nurašyti, kai jie yra iš sunkių, asocialių šeimų, nes tada labai lengva užklijuoti etiketę, kad tai yra nepataisomi vaikai, kad jie turi žymę, antspaudą ir kad kartais tik kieta ranka dar juos galima kažkiek išauklėti. Deja, ne… Nes smurtas gimdo tik smurtą, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų. Labai sužalotiems vaikams reikia ne pagalio ir rykštės, o labai daug kantrybės“, – užbaigė Renata Šakalytė-Jakovleva.
Sukrečiančią seserų istoriją žiūrėkite:
