Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per šių metų 11 mėnesių užfiksuota net 15,4 tūkst. Laimo ligos atvejų. Tuo metu, palyginimui, pernai jų tebuvo 2880, o 2022 m. – 2380.
Nors toks ligos išplitimas gali atrodyti sunkiai paaiškinamas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė ramino, realiai susirgusiųjų tikrai buvo mažiau.
„Visų pirma, pasikeitė duomenų gavimo sistema. Dabar mūsų registravimo sistema pasiima duomenis iš e.sveikatos. Tai – didelis tobulumas, nes buvo atsisakyta popierinio varianto. Iki tol gydytojas turėjo pildyti pranešimą apie nustatytą užkrečiamą ligą, taip pat – ir Laimo ligos atveju.
Taip buvo atsisakyta žmogiškosios klaidos galimybės – gal užmiršo parašyti, neperdavė, nes turėjome įtarimą, kad ne visi ligos atvejai pakliūna į registracijos sistemą. Tačiau kaip betobulintum sistemas, vis tiek netobulumų pasitaiko ir dabar tų atvejų įkrenta žymiai daugiau. Taigi dabar ieškome ir galimų mūsų, sistemos klaidų, taip pat – ir nustatant diagnozę“, – situaciją aiškino ji.
Specialistė pridūrė, kad kai bus turimi jau visų metų duomenys, jie bus inventorizuojami ir dauguma atvejų bus atšaukti. „Taigi didelio pavojaus skelbti nereikėtų“, – pabrėžė M. Žygutienė.
Žmonės aktyviai tikrinasi, kartais – perteklinai
Pasak pašnekovės, čia iš esmės sukrenta daug dedamųjų. Viena vertus, patys žmonės labai gerai žino ligą ir dažnai perteklinai tikrinasi.
„Atsitinka tokių atvejų, kai dažnai po gydymo praėjus kažkiek laiko žmonės kreipiasi į laboratoriją, atlieka tyrimą ieškodamas antikūnų prieš Laimo ligą. Taip jie įsivaizduoja, kad tyrimas parodys pasveikimą, bet tie antikūnai po gydymo išsilaiko dar ilgai – jų kiekis mažėja, bet išlieka.
Džiugu, kad gyventojai daug žino apie erkių platinamas ligas, moka jas atpažinti, tačiau, panašu, kad visa tai apsisuko ir kitu galu. Dabar jau kai kas bet kokius simptomus nurašo Laimo ligai.
Taigi gydytojui pateikus tokį atsakymą „diagnozuojama“ Laimo liga, nors tokiu atveju reikėtų infektologo konsultacijos. Nes tai nebūtinai reiškia, kad žmogus toliau perserga, o tiesiog yra persirgę“, – dėstė M. Žygutienė.
Pasak jos, šiandien žmonės apskritai labai aktyviai tikrinasi dėl ligos, nors to kitą kartą gal nebūtinai reikia.
„Džiugu, kad gyventojai daug žino apie erkių platinamas ligas, moka jas atpažinti, tačiau, panašu, kad visa tai apsisuko ir kitu galu. Dabar jau kai kas bet kokius simptomus nurašo Laimo ligai.
Tačiau pirmiausia ligos istorijoje turėtų atsirasti įrašas apie įsisiurbusią erkę, o Laimo ligai diagnozuoti net nėra būtina atlikto tyrimą, nebent kai jau reikalinga infektologo konsultacija, yra neaiškus atvejis. Bet kai dabar tyrimai visiems prieinami, tiesiog nueinama į laboratoriją ir susimokama, tai daug kas tą daro savarankiškai“, – komentavo pašnekovė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad, be kita ko, nėra aiškių kriterijų Laimo ligai diagnozuoti: „Taigi gydytojams lieka didelė erdvė interpretacijai. Juo labiau kad pati liga yra lėtinė – jei laiku neišgydyta, ji pereina į kitas stadijas.“
Šylantis klimatas neišvengiamai keičia situaciją
Kaip bebūtų, pašnekovė konstatavo, kad erkių platinamų ligų skaičiai objektyviai didėja. Vienas to kaltininkų – šylantis klimatas ir vis palankesnės sąlygos erkėms ilgai išlikti gyvybingoms.
„Gruodžio vidurys pabaiga, o turime pliusinę temperatūrą, taigi dar vienu mėnesiu prasitęsia erkių aktyvumo sezonas. Taigi sezonas ilgėja, erkių nemažėja, visos sąlygos ligai plisti yra.
Nors erkių dabar gal ir nėra labai daug, žmonių budrumas yra sumažėjęs. Neatsitiktinai erkių platinamų ligų atvejus diagnozuojame ištisus metus“, – konstatavo M. Žygutienė.
Ji priminė, kad vidutiniškai apie 20 proc. erkių yra užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju, tad rizika susirgti įsisiurbius erkei yra nemaža: „Turbūt retas kuris grįžta iš miško, jei ten leidžia daug laiko, be įsisiurbusios erkės.“
Pašnekovės pastebėjimu, tam, kad erkės „užmigtų“, turi įšalti viršutinis dirvožemio sluoksnis arba užsnigti sniegas.
„Kol kas nei to, nei to nėra. Šiemet erkės jau kovo viduryje buvo aktyvios, bet tai gali dar ankstėti. Jei dabar iki Naujų metų lis lietus, tai turėsime tik du sąlyginės ramybės mėnesius, jei išvis turėsime.“
Rekordiniai sergamumo erkiniu encefalitu metai
Šiemet taip pat fiksuota ir daugiau kitos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – atvejų. Per 11 mėnesių fiksuoti 862 užsikrėtimai, nuo viruso mirė rekordiškai daug – net 9 asmenys. Pernai gi per visus metus fiksuoti 597 erkinio encefalito atvejai, o mirę buvo tik du žmonės.
Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad specifinių vaistų nuo jo nėra, o trečdaliui persirgusiųjų gali grėsti neįgalumas. Portalas tv3.lt primena, kad nuo rugsėjo pirmos nemokamai pradėti skiepyti 50–55 metų asmenys. NVSC duomenimis, per tris mėnesius nuo erkinio encefalito nemokamai pasiskiepijo 25 680 žmonių.
Labai laukiame šios vakcinos, ji jau yra praėjusi 3 klinikinių tyrimų stadijas ir kalbama apie jos registraciją.
Pasak M. Žygutienės, gera žinia ta, kad taip laukiama vakcina nuo Laimo ligos jau po metų ar kelių gali tapti realybe.
„Labai laukiame šios vakcinos, ji jau yra praėjusi 3 klinikinių tyrimų stadijas ir kalbama apie jos registraciją. Tik kadangi yra labai griežti reikalavimai, tai atima pakankamai daug laiko. Galbūt ją jau būtume ir turėję, jei ne COVID-19 pandemija“, – komentavo ji.
Ji nurodė, kad vakcinos realu tikėtis galbūt net jau 2026 metais: „Aišku, turime pavyzdį jau su erkinio encefalito vakcina, skepticizmas vakcinų atžvilgiu yra labai didelis. Dabar tai užaugo iki to, kad vaikai nebenori skiepyti ir nuo vaikiškų ligų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
