Kristina, kurios patirtis atskleidžia šios ligos sudėtingumą, pasakoja apie ilgą ir varginantį kelią ieškant pagalbos. 2021 metų rudenį pastebėtas keistas bėrimas ant rankos sukėlė įtarimų.
Ji apsilankė pas šeimos gydytoją, kuris nukreipė pas infektologą ir dermatologą. Tačiau specialistai, neatpažinę problemos, teigė, kad „jums nieko nėra“.
Panaši situacija kartojosi ir 2022 metais, kai prasidėjo cypimas ausyje, kūno skausmai, nervų pažeidimai ir kiti sunkūs simptomai. Po daugybės vizitų pas neurologus, LOR ir net psichiatrus atsakymas buvo tas pats – „nežinome, kodėl“.
Tik atsitiktinumo dėka, rezidentės patarimu, buvo atlikti Laimo ligos tyrimai. Rezultatai rodė aiškią lėtinės Laimo ligos diagnozę, tačiau, pasak Kristinos, net ir šiuo atveju gydytojai nesiryžo skirti tinkamo gydymo, nes laikėsi pasenusių protokolų. „Pasak jų, liga jau praeityje, o gydyti nebėra prasmės“, – sakė ji.
Ligos ignoravimo pasekmės
Dėl netinkamo gydymo, liga progresavo ir paliko skaudžias pasekmes. Kristina vis dar kenčia nuo kaulų ir sąnarių skausmų, raumenų sąstingio, kojų neuropatijos bei nuolatinio ausies cypimo. Šios būklės ne tik riboja jos fizines galimybes, bet ir kelia emocinių sunkumų.
„Man teko mesti savo mylimą sportą – Kyokushin karate, nes bijojau, kad mano kūnas tiesiog neatlaikys“, – dalijasi ji.
Kaunietės manymu, pagrindinė problema slypi Lietuvos sveikatos sistemos stagnacijoje. Laimo ligos gydymo protokolai Lietuvoje praktiškai nepasikeitė per pastaruosius 30 metų.
„Tuo tarpu tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad tinkamai diagnozuota ir laiku gydoma Laimo liga gali būti visiškai išgydyta. Tačiau ignoruojant lėtinę formą, pacientai paliekami likimo valiai“, – teigia moteris.
Kaip pabrėžia Kristina, jeigu pirmojo vizito metu būtų atkreiptas dėmesys į jos simptomus ir paskirtas tinkamas gydymas, dabar moteris gyventų be šių pasekmių.
Vietoj to, daugelis pacientų priversti kreiptis į užsienio klinikas, kur diagnozės ir gydymas yra modernesni, tačiau tai dažnai būna labai brangu.
Lietuvoje atsiranda pacientų iniciatyvos, padedančios skleisti informaciją ir dalytis patirtimi. Socialinių tinklų grupės, tokios kaip „Laimo liga“, tampa savitarpio pagalbos šaltiniu.
Kristina taip pat rado pagalbą naudodamasi tarptautiniais gydymo protokolais, tokiais kaip Buhnerio protokolas, kuris remiasi natūraliais papildais ir žolelėmis.
„Buhnerio protokolas, pirtys, deguonies terapija barokameroje ir detoksikacija – tai dalykai, kurie padėjo atgauti bent dalį sveikatos“, – sako ji.
Lokali ir išplitusi neuroboreliozė: simptomai
Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą. Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ anksčiau atkreipė dėmesį, kad borelijos gali sukelti skirtingus simptomus.
Pirma, ką reikia žinoti, tai kad Laimo liga arba boreliozė yra multisisteminis susirgimas, galintis pažeisti daugybę organų. Liga gali pasireikšti ankstyvaisiais simptomais, kai matomi pakitimai ant odos, arba vėlyvaisiais, kai paveikiami nervai, sąnariai, širdis.
„Netgi pusė pacientų, kurie serga Laimo liga ar erkiniu encefalitu, būna nepastebėję jokio erkės įsisegimo“, – sakė gydytoja.
D. Radzišauskienė sakė, kad dažniausiai Laimo liga pasireiškia pokyčiais ant odos, tai sudaro 70-80 proc. simptomų. Antras pagal dažnumą simptomas – nervų sistemos pažeidimai.
„Problema kokia: dalis pacientų, kurie suserga neuroborelioze, būna nepastebėję erkės įsisegimo, nes jis yra neskausmingas, ir tie, kurie nepastebi, jiems didesnė rizika susirgti, nes erkė buvo pakankamai ilgai, ji prisisiurbė kraujo ir iškrito ir ne visiems būna eritema“, – pasakojo gydytoja.
Dėl to yra itin svarbu apžiūrėti kūną po poilsio gamtoje, atkreipti dėmesį į įkandimus, o atsiradus neaiškioms dėmėms – kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą antibiotikais.
Kai Laimo liga pažeidžia ne odą, o nervus, sąnarius ar kitus organus, infekcija jau yra pažengusi.
„Tai jau nebe lokali infekcija, o išplitusi. Lokali infekcija yra oda ir migruojanti eritema. Dažniausiai būna ankstyva neuroboreliozė, o vėlyva – itin reta, literatūros duomenimis, sudaro iki 5 proc.“, – pastebėjo D. Radzišauskienė.
Pašnekovė sakė, kad analizavus Vilniaus duomenis, vėlyvos neuroboreliozės nustatyta dar mažiau, apie 3 proc. Ankstyva boreliozė yra ta, kai nervus paveikiantys simptomai trunka iki 6 mėnesių, vėlyva – jei trunka ilgiau.
„Dažniausia ta liga pasireiškia periferiniu nervų sistemos pažeidimu“, – sakė D. Radzišauskienė.
Borelijos netgi gali sukelti radikulito simptomus.
„Vėliau, negydant, atsiranda parezės arba paralyžiai, kada kažkuri galūnė, kurioje pažeistos nervų šaknelės ir ta galūnė tampa nejudri“, – sakė pašnekovė.
Vis tik gydytoja ramino, kad tokios būklės yra pagydomos, tik procesas užtrunka. Kartais tam reikia kelių mėnesių ar net iki metų, liga pažeidžia įvairius nervus: „Taip pat pažeidžia ir galvinius nervus, dažniausiai pažeidžia veidinį nervą, tai dėl to paralyžuoja veidą.“
Pašnekovė paaiškino, kad požymiai gali būti tokie, kad žmogus negali užmerkti akies, skystas maistas teka pro burną, šypsantis veidas tampa kreivas. Negydoma neuroboreliozė plinta, paralyžius apima vis daugiau kūno: akys neužsimerkia, žmogų reikia maitinti per zondą.
Kaip gydoma Laimo liga, ar pavyksta visiškai atgauti sveikatą, kai nervai yra paralyžuojami, ar persirgus šia liga įgyjamas imunitetas, kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ žemiau esančiame vaizdo įraše:
