Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“. Tiek piliečių jau pasirašė kreipimąsi iki kovo 15 d. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau.
Į Prezidentūrą perduoti šio dokumento atvyko istorikai akademikas Antanas Tyla, dr. Romas Batūra, rašytojas, dramaturgas, vertėjas Eugenijus Ignatavičius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotoja, Sąjūdžio tarybos narė Nijolė Balčiūnienė.
Prie Prezidentūros visuomenės atstovus pasitiko Laisvės kovotojų sąjūdžio nariai su plakatais, raginančiais šalies Prezidentę ginti Lietuvių valstybinę kalbą, Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą bei Konstituciją. Prezidentei įteiktame kreipimesi reikalaujama, kad Lietuvos valdžia nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo, kad nebūtų iškraipomi autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžiai bei įteisinami gatvių pavadinimai nevalstybine kalba, kita polonizuotų ar suslavintų formų viešoji rašyba. Pasisakoma prieš antikonstitucinius siekius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nevalstybine kalba. Reikalaujama neatsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo bendrojo ugdymo mokyklose, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje :tvirtinto lietuvių kalbos valstybinio statuso nepaversti Lietuvos ir Lenkijos derybų objektu. Protestuojama prieš vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, kuri susaisto juos lojalumo ryšiais su Lenkija.
Lietuvos vadovybė raginama pareikalauti iš Lenkijos, kad būtų nutrauktas Lenkijos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir Lenkijos valdžios veiksmai, skatinantys Lietuvos lenkų tautinę bendriją pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Lietuvos vadovybė raginama siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją ir atsiprašytų Lietuvos už vykdytą prievartinę polonizaciją. Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad tik pripažinus prieškarinius konfliktus ir jų pasekmes galima tikėtis pasitikėjimo plėtojant dvišalius santykius tarp valstybių.