Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po susitikimo su prezidentu nurodė, kad nacionalinis partijų susitarimas dėl gynybos turėtų būti parengtas per tris-keturias savaites.
Jo teigimu, susitikimo metu buvo aptarta teritorinės gynybos plėtra, visuomenės įsitraukimas ir didesnis šaulių sąjungos vaidmuo ir pasiruošimas pilietiniam pasipriešinimui nelaimės atveju.
„Tie pasiūlymai buvo pateikti. Mes tik trumpai juos pristatėme, partijų nariai išsakė savo pozicijas, bet jau faktas, kad dirbsime ant to, kas yra pasiūlyta penktadienį. Jau girdžiu, kur pritariama, o kur gali būti diskusijų, bet viskas labai gerai“, – nurodo jis.
Pasak komiteto vadovo, daugiausiai diskusijų kol kas kelia konservatorių iškelta idėja dėl visuotinio šaukimo, tačiau ji gali būti įgyvendinta įvairiomis formomis, pvz., didinant ribinį šauktinių skaičių. Jis taip pat patvirtino, kad idėją palaiko prezidentas.
„Visuotinis šaukimas yra svarbus, nes jis atsiliepia visuotinės gynybos principą, kuris yra kertinis mūsų susitarimui. Mes visi sutariame, kad visuotinis gynybos principas turi būti kertinis – ne tik politinės deklaracijos, turėtų būtų praktiškai įgyvendinamas. Visuotinis šaukimas tą geriausiai užtikrintų, nes tai atliepia mūsų geopolitinę situaciją.
Jeigu to [visuotinio šaukimo] nėra, galima didinti šauktinių skaičių ir taip de facto siekti visuotinio šaukimo bent jau vyru tarpe“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat patvirtino, kad dėl visuotinio šaukimo partijos išsakė savo pozicijas, kokiomis kryptimis šis klausimas turėtų judėti.
„Detalių dėl visuotinio šaukimo nebuvo – kas tai yra, kaip tai suprantame. Matyt, kol kas dar skirtingai suprantame. <…> Aš suprantu, kad pagrindinis dalykas yra profesionali kariuomenė, o šauktiniai yra kariuomenės dalis ir aktyvaus rezervo rengimo būdas. Tikrai pasisakytume už visuotinį jaunuolių pašaukimą, bet skeptiškai žiūrime, kad būtų šaukiamos ir moterys, merginos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Lietuva pereina nuo Rusijos atgrasymo politikos prie gynybos politikos
Parlamentinių partijų susitikime su prezidentu, anot jos, buvo kalbėta, kad susitarime turi atsispindėti Lietuvos tikslai: „Mes gyvename naujojoje realybėje ir toji realybė verčia Lietuvą peržiūrėti ir savo strategijas, ir taktikas. Ir vienas iš tokių labai akivaizdžių pavyzdžių yra tai, kad Lietuva pereina nuo Rusijos atgrasymo politikos prie gynybos politikos“, – Laima Andrikienė
Todėl, jos teigimu, Lietuva turi suformuoti tikslus „šioje naujojoje realybėje“, taip pat identifikuoti grėsmes ir kaip bendromis jėgomis visos politinės partijos Seime grėsmes mažins.
„Ir čia atsiranda dar vienas klausimas – tai juk nėra viena politinės partijos programa. Mes neketiname kartoti to, kas yra Vyriausybės programoje. Bet tai yra mūsų sutarimas, nesvarbu, kas bus valdžioje – Lietuvos užsienio politika bus tokia. Kaip žinome, užsienio politikos tęstinumas yra labai svarbus dalykas. Tai todėl tas laikotarpis neapsiriboja viena Seimo kadencija. Mes kalbame apie ilgesnį [7 metų]laikotarpį“, – nurodė ji.
Pasiteiravus, kokia tikimybė, kad pavyks rasti susitarimą su Kinija ar Taivanu, URK pirmininkė nurodė, kad pirmiausia Lietuva susitarti.
„Šis susitarimas bus mūsų profesionalumo, mūsų, kaip politikų profesionalumo ir brandos išraiška. Labai norėčiau, kad kada nors, praėjus kažkiek metų nebūtų gėda dėl to, ką mes sutarsime dabar. Manau, kad gegužės pradžioje mes turėtume turėti“, – nurodo ji.
G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
Po jo šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.
Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.
„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.
Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.
Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja NSGK pirmininkas, dėl užsienio politikos – Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata.
Poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo, Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
