„Artimiausioje perspektyvoje turėtų būti sugrįžta prie šio klausimo. Artimiausioje perspektyvoje – kalbame ne apie metus, kalbame apie mėnesius. Ir tas sprendimas bus priimtas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Česnulevičius.
„Labai daug yra techninių ir taktinių detalių šiame strateginiame klausime. Iš tikrųjų, kiekviena šalis žiūri į savo geografiją, žiūri savo gynybos planus, žiūri savo galimybes, kokias turi. Ir papildomai paraleliai kokie veiksmai vyksta – yra organizacijos, asociacijos, rezervo karių (pozicijos – ELTA), iniciatyvos iš parlamentarų, kurios remia sprendimą pasitraukti iš Otavos konvencijos ir skatina tai daryti. Taip pat yra daugybė organizacijų – tokių kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris su savais argumentais aiškina, kad priešpėstinės minos yra nereikalingos ir jos kelia daugiau pavojaus, daro daugiau žalos, nei atneša naudos“, – aiškino jis, pabrėždamas, jog prezidentas įsiklauso į visus šiuos argumentus.
Kaip skelbta anksčiau, metų pradžioje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė tęsti konsultacijas su Lietuvos sąjungininkais dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos. Tuomet prezidentas G. Nausėda pažymėjo, jog šiuo klausimu siekiama regioninio sprendimo.
Visgi, tęsė M. Česnulevičius, nepaisant to, kokį sprendimą priims Lietuva, anot patarėjo, svarbu pažymėti, jog konvencijos denonsavimas nereikš, kad priešpėstinės minos bus pradėtos naudoti masiškai.
„Tačiau net jeigu būtų priimtas sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuo puikiausiai suprantame, kad tai neturėtų virsti minų mėtymu į kairę ir į dešinę. Tai mums sudaro sąlygas pirkti minas, gaminti mintas, rengti karius ir reikalui esant – ne minų laukais užkloti visą Lietuvą, o tas kryptis, kur reikia kariuomenei“, – nurodė šalies vadovo patarėjas, pridurdamas, jog ieškoma būdų, kaip tokias minas būtų galima valdyti ir nuotoliu, taip jas sunaikinant.
„Lietuvos kariuomenės karinis vertinimas, Krašto apsaugos ministerijos pozicija yra vienareikšmiška – taip, yra iššūkių, yra problemų, tačiau minų mums reikia“, – apibendrino M. Česnulevičius.
ELTA primena, kad sausį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.
Ministerija pažymi – jeigu Valstybės gynimo taryba (VGT) pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
