„Pasiruošę priimti papildomas pajėgas mes esame šiuo metu – laikinam atvykimui, pastiprinimui“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.
„Mes kalbame apie atvykstančią brigadą atgrasymui, – akcentavo patarėjas. – Rotacinis dislokavimas, kas būtų de facto nuolatinis dislokavimas, reikalauja šiek tiek kitokios infrastruktūros negu laikinam atvykimui, kur reikėtų staigaus pastiprinimo.“
Pasak jo, laikinai kariai galėtų būti dislokuojami tuo atveju, jeigu Lietuva turėtų ženklų „dėl vykstančių kokių nors mums nerimą keliančių procesų Rusijoje ar Baltarusijoje ar kitur“.
„Mes tada turėtume galimybę pasistiprinti ir tos pajėgos galėtų atvykti iš sąjungininkų valstybių – tam nėra kliūčių esminių“, – teigė K. Budrys.
Tuo metu norint, kad brigados dydžio vienetas Lietuvoje būtų dislokuotas nuolat, anot jo, reikėtų užtikrinti tam sąlygas: pastatyti kareivines vietoje dabar naudojamų palapinių ir konteinerinių pastatų, jose įrengti sporto sales ir kitas kariams reikalingas sąlygas.
Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje maždaug iki 2027-ųjų būtų dislokuota visa apimtimi, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą. Lietuva tam ketina investuoti skirti 0,5 mlrd. eurų.
NATO viršūnių susitikime Madride valstybių lyderiai patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, taip pat patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje įvardijo Rusiją kaip grėsmę blokui.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.
Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.
