Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.
Jame aptarti regiono saugumo klausimai, Rusijos karo Ukrainoje eiga, parama Ukrainai, taip pat – pasiruošimas kitų metų liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršinių susitikimui.
Kaip teigiama pranešime spaudai, susitikime dalyvavę Lietuvos prezidento G. Nausėdos patarėjai pristatė pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje eigą, jo tikslus ir lūkesčius.
„Patarėjai akcentavo, kad sprendimai dėl tolesnio NATO rytinio flango stiprinimo, politinės ir praktinės paramos Ukrainai konsolidavimas, taip pat Švedijos ir Suomijos kaip pilnateisių narių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime turėtų būti siekiamybe“, – teigia Prezidentūra.
Patarėjai taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Madride priimtų sprendimų įgyvendinimą ir sutarė dėl būtinybės siekti progreso stiprinant oro gynybą ir didinti sąjungininkų pajėgumus regione.
Švedija ir Suomija dar gegužę drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Tačiau procesas stringa dėl Turkijos ir Vengrijos, kol kas atsisakančių ratifikuoti minimų Šiaurės šalių narystės NATO dokumentus.
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG). Ankara ir Stokholmas vykdo derybas siekiant išspręsti prieštaravimus.
