Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.
„Man atrodo, kad šita diskusija dirbtinai sukelta mūsų vidaus politikoje (...). Ta diskusija pradėjo rutuliuotis viešoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Ji atkreipė dėmesį į Konstitucijos nuostatas, kurios apibrėžia, kad prezidentas yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei, taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis.
„Visiškai aišku, kad iš konstitucinių galių išplaukia tai, jog prezidentas yra ir užsienio politikos formuotojas ir vidaus politikos dalyvis. Prezidentas nėra pareigūnas, kuris atstovauja tik užsienio politikai, jis rinktas visų Lietuvos žmonių ir jis dalyvauja Lietuvos vidaus politikos gyvenime“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Ji pabrėžė, kad prezidentas ES viršūnių susitikimuose atstovauja pozicijai, kuri yra suderinta su Vyriausybe ir patvirtinta Seimo komiteto.
Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.
Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.
Premjerė I. Šimonytė gruodį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.
„Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – tuomet teigė premjerė.
