Sprendimas nedalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pekine - vienintelis įmanomas politinis žingsnis atkreipiant dėmesį į Tibeto klausimą, mano premjeras Gediminas Kirkilas.
„Prezidento apsisprendimą vertinu kaip tam tikrą politinį žingsnį palaikant Tibeto nepriklausomybės siekį. Prezidentas nedalyvauja atidarymo ceremonijoje, o dalyvavimas apskritai olimpinėse žaidynėse - kas kita. Aš esu Tarptautinio olimpinio komiteto kviestas svečias ir ketinu palaikyti mūsų olimpiečius“, - BNS antradienį komentuodamas prezidento sprendimą sakė šiuo metu atostogaujantis G.Kirkilas.
Prezidentui nutarus nevažiuoti į Pekiną, premjeras bus aukščiausio rango Lietuvos pareigūnas, stebėsiantis žaidynes. Jis kartu su žmona Liudmila Kinijoje lankysis rugpjūčio 17-25 dienomis ir, be kita ko, stebės olimpiados uždarymą.
Premjeras BNS pakartojo, kad olimpinių žaidynių esmė ir yra ta, kad „žmonės atsikvepia nuo konfliktų ir karų“.
„Manau, kad nereikia sporto painioti su politika. Bet, kita vertus, nedalyvavimas olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje vienintelis aktas, kuris šiuo atveju įmanomas atkreipiant dėmesį į Tibeto problematiką. Atidaryme dalyvaus daugelio valstybių vadovai, taip pat ir Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy, kuris atstovaus visai Europos Sąjungai. Bet, manau, kad prezidentas ir kai kurie kiti valstybių vadovai sprendimu neatvykti išreiškė poziciją ir aš ją gerbiu“, - sakė G.Kirkilas.
Prezidentūra antradienį pranešė, kad prezidentas V.Adamkus nutarė nevykti į Pekino olimpiadą.
„Lietuvos vadovas nevyks stebėti olimpinių žaidynių atidarymo, tačiau planuoja dalyvauti šį rudenį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) viršūnių forume“, - sakoma pranešime.
Tokio šalies vadovo sprendimo priežastys nenurodomos.
Pranešime spaudai pažymima, kad V.Adamkus linki didelės sėkmės Lietuvos sportininkų delegacijai ir žada aistringai už ją sirgti.
Po pavasarį Tibete kilusių neramumų, kuriuos Kinijos valdžia nuslopino, pasaulyje pasigirdo raginimai boikotuoti Pekino olimpiadą. Tokius raginimus ne kartą išsakė ir Lietuvoje veikianti neformali Tibeto laisvės rėmimo grupė, kuri yra surinkusi per tris tūkstančius šią iniciatyvą remiančių piliečių parašų.
Masinės protesto akcijos prieš Tibetą okupavusią Kiniją kilo kovo mėnesį. Per jas neišvengta tibetiečių susirėmimų su Kinijos policija ir armijos daliniais, per kuriuos žuvo žmonių. Protestai Tibeto sostinėje Lhasoje virto riaušėmis, o paskui išpilto į kaimyninius Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
