Jos duomenimis, penktadalis – 21 proc. – šalies piliečių mano, kad tokia ministerija reikalinga. Vis tik 13,2 proc. iš jų teigia, kad tokiu atveju reikėtų atsisakyti kažkurios iš dabartinių ministerijų.
Tuo metu 51,3 proc. galvoja, kad tokia ministerija nereikalinga.
Dar beveik trečdalis – 27,7 proc. – respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Regionų ministerijos idėją rugsėjo viduryje pristatęs šalies vadovas teigė, kad ji rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.
Nepritaria, nes trūksta informacijos
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, jog dalis šalies gyventojų Regionų ministerijos idėją atmetė dėl informacijos trūkumo ir natūralios pirminės reakcijos priešintis.
„Kada mes kalbame apie valdymo reformas ir naujos ministerijos steigimą, natūralu, kad tikriausiai daugeliui Lietuvos gyventojų pirminė reakcija, tokia net pasąmoninga galbūt, kad tai dar viena biurokratinė institucija, ar mums to reikia?“ – sakė politologė.
Be kita ko, anot jos, Regionų ministerijos idėja šiuo metu yra tik „embrioninėje fazėje“.
„Puikiai suprantame, kad bet kokios naujos ministerijos steigimas yra valdymų reformos dalis ir natūralu, kad mes turime žinoti daugiau apie planuojamą reformą tam, kad galėtume visgi atsakyti reikalinga ar nereikalinga, kokiomis sąlygomis ji būtų reikalinga. Dėl to visiškai suprantu apklausos rezultatus“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Daugelis žmonių nelabai manau įsivaizduoja, ką reikštų tokia ministerija, kuo ji užsiimtų ir apie kokius regionus mes čia kalbame“, – pridūrė ji.
Panašios nuomonės laikosi ir laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Čia galbūt tas žmonių išankstinis nusiteikimas yra dėl to, kad sugalvojo valdžia dar vieną ministeriją padaryti“, – BNS teigė meras.
„Manau, kad iš tiesų reikėtų nupiešti, ko gero, gyventojams pilną vaizdą“, – kalbėjo A. Klišonis.
Gyventojų nuomonei įtakos turi ir prezidentas, ir partijos
Regionų ministeriją kaip reikalingą labiau mato asmenys nuo 30 iki 39 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, taip pat bedarbiai.
Apklausa rodo, kad tokią ministeriją nereikalinga labiau mato vyresni šalies gyventojai, taip pat turintys vidurinį išsilavinimą, pensininkai ir darbininkai, piliečiai, gaunantys pajamas iki 700 eurų, kaimo bei kitų miestų gyventojai.
Tuo metu Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, taip pat studentai, asmenys iki 29 metų pasirodė labiausiai neturintys nuomonės šiuo klausimu.
G. Nausėda idėją dėl Regionų ministerijos viešai pristatė rugsėjo 18 dieną, tuo metu gyventojų apklausa pradėda vykdyti rugsėjo 13-ąją.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvil, jei anksčiau apklausti respondentai būtų žinoję, kad Regionų ministerijos steigimas yra šalies vadovo idėja, apklausos rezultatai galėjo būti kitokie.
„Prezidento įtaka Lietuvoje yra didelė ir pasitikėjimas yra didelis“, – sakė ji.
Politologė pridūrė, kad įtakos šalies gyventojų nuomonei gali turėti ir politinių partijų išreikštas palaikymas arba nepritarimas šiai idėjai.
„Natūralu, kad jeigu girdi iš tų politinių jėgų, kurios patinka, už kurias ruošiasi balsuoti, kad jos pritaria šitai idėjai, manau, kad tai irgi galėtų formuoti palankų visuomenės nusiteikimą“, – kalbėjo ji.
Prezidentui iškėlus Regionų ministerijos idėją, premjerė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad reikėtų žiūrėti plačiau ir galvoti apie Viešojo valdymo ministerijos kūrimą.
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė atsargiai vertinanti šį sumanymą, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokį siūlymą vadino labiau parodomuoju.
Siūlo mažinti ministerijų skaičių
A. Klišonis Regionų ministerijos idėją įvertino kaip gerą ir įdomią. Vis tik jis pridūrė, kad „velnias dažniausiai slypi detalėse“.
„Klausimas būtent dėl Regionų ministerijos iš tiesų yra aktualus, nes regionuose tikrai gyvena labai nemažas žmonių skaičius ir tų pasikeitimų jie iš tiesų nori“, – sakė meras.
Jo siūlymu, Energetikos ministerija galėtų tapti sudėtine Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalimi – tokiu būdu neišaugtų bendras ministerijų skaičius.
„Žmonės tikrai instinktyviai ir visiškai teisingai nenori didinti bendro ministerijų skaičiaus ir jeigu toks skaičius nedidėja, plius išdėstant argumentus, aš manau, kad yra pakankamai daug vietos diskusijoms, kaip šitą klausimą spręsti“, – teigė A. Klišonis.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvil, Regionų ministerijos idėja galėtų būti svarstoma, nes Lietuva pribrendo su regionine politika susijusiai reformai.
„Čia jau dabar galėtume kalbėtis, derėtis, ar reikia, kaip perskirstyti (funkcijas – BNS), bet tai turėtų būti kalbos ne apie pačią ministeriją vien dėl ministerijos steigimo, o jau platesniame regioninės politikos kontekste, ką tai duotų mūsų regionų plėtrai“, – sakė politologė.
Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvi, nors šiuo metu nacionalinės regioninės plėtros politikos funkcija priskirta Vidaus reikalų ministerijai (VRM), tačiau ji didelį dėmesį skiria saugumui.
„Tada regioninė politika tokia kaip ir podukra tampa“, – teigė politologė.
Tikslūs apklausos rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Ar reikalinga, ar nereikalinga Lietuvoje steigti atskirą už regionų politiką atsakingą ministeriją?
Atsakymai:
1. Taip, reikalinga – 7,8 proc.
2. Taip, reikalinga, bet tik atsisakius kažkurios iš dabartinių ministerijų – 13,2 proc.
3. Ne, nereikalinga – 51,3 proc.
4. Neturiu nuomonės – 27,7 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 13–21 dienomis. Jos metu apklaustas 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų 27 miestuose ir 46 kaimuose. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
