Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas.
„Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc., bet prezidento nuomone, turi būti akivaizdi trajektorija mažinimo linkme. Kitais metais deficitas turi būti mažesnis, po keleto metų turi artėti prie subalansuoto“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
„Turime subalansuoti biudžetą ir galų gale turėti tam tikrą perteklių, kad galėtume pasiruošti kitai krizei, kuri, matome, vienokia ar kitokia kas 10-15 metų ateina“, – pridūrė jis.
Pasak S. Krėpštos, kitų metų biudžetas turi būti orientuotas į ekonomikos transformaciją, pajamų nelygybės mažinimą ir gynybą.
„Lėšos turi būti labai tikslingai nukreipiamos į tas vietas, kurios galėtų transformuoti mūsų ekonomiką, kurti aukštesnės pridėtinės vertės, geriau apmokas darbo vietas, panaudojant lėšas kitais metais, nelaukiant ilgesnio laikotarpio“, – teigė prezidento patarėjas.
Anot jo, biudžete prioritetas taip pat turėtų būti skirtas socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimui, pamažu didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį, spartesniam nei atlyginimų augimas pensijų indeksavimui.
Be to, pasak S. Krėpštos, reikia siekti, kad gynybai iki 2030 metų būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė 2021 metų biudžeto projektą svarstys kitą savaitę, o iki spalio 17-osios jis turi būti pateiktas Seimui. Biudžetą priims jau kitos kadencijos Seimas.
