„Prezidentė aptarė, kaip LRT gali prisidėti prie pačių svarbiausių valstybei klausimų sprendimo, kaip, pavyzdžiui, socialinių problemų, atskirties mažinimo, pilietiškumo ugdymo ir kovos su propaganda. Pokalbio metu aptarti ir LRT reitingai - kokie jie, ar galima juos didinti, kaip pasiekti visas Lietuvos visuomenės grupes, kaip galima efektyviai išnaudoti ne tik radiją ir televiziją, bet ir internetą“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės vyriausioji patarėja kultūrai, mokslui ir švietimui Rūta Kačkutė.
„Šiandien Lietuva susiduria su įvairiais visuomeniniais, socialiniais ir geopolitiniais iššūkiais. Todėl nacionalinio transliuotojo svarba išauga dar labiau. Jis tampa ypač svarbiu įrankiu, užtikrinančiu nuomonių įvairovę, teikiančiu visuomenei objektyvią informaciją ir telkiančiu mūsų šalies piliečius“, – po susitikimo išplatintame spaudos pranešime teigia ir D.Grybauskaitė.
Prezidentūros atstovai įvardijo, jog su LRT atstovais aptartas televizijos laidų žiūrimumo ir kokybės santykis, prieš Kremliaus informacinį karą nukreiptos informacinės priemonės, tačiau konkrečios laidos susitikime nebuvo įvardintos.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sakė, kad po pokalbio bus svarstoma apie tam tikras „nacionalinio masto iniciatyvas“, pavyzdžiui, apie kai kuriuos bendruomenėms skirtus renginius, kuriuose LRT būtų vienas iš tarpininkų,organizatorių ir transliuotojų.
„Tiesiog kalbėjome, kaip LRT televizija galėtų geriau dalyvauti visuomenės gyvenime, atspindėti tautinių bendrijų gyvenimą. Nors mes šiuo atveju akcentavome, kad reikėtų galbūt mažinti tą atskyrimą tautinių bendrijų ir eiti prie integravimo politikos, t.y. kad visi mūsų Lietuvos piliečiai, kad ir kokia kalba bekalbėtų, žiūrėtų tas pačias laidas, o ne kiekvienam būtų skiriama kokia nors kita laida“, - sakė Ž.Pečiulis.
Jis taip pat sakė, jog taryba pristatė savo duomenis apie LRT pastangas atspindėti skirtingus Lietuvos regionus ir sutiko, kad padaryta galbūt ne viskas.
„Pripažįstame, kad šiek tiek gal buvome ir apleidę (regionus). Bet grįžtu prie to, kad apie tai reikia kalbėti „Panoramoje“, diskusijų, publicistinėse laidose, dainuoti ir šokti „Duokim garo“, o ne atskirose kiekvienai kalbai, tautinei bendrijai skirtose laidose“, - pažymėjo jis.
LRT direktorius Audrius Siaurusevičius sakė nesąs patenkintas visomis nacionalinio transliuojamomis laidomis, kai kurios, jo nuomone, yra „neprofesionalios“, tačiau konkrečių laidų taip pat neįvardijo. Jis atkreipė dėmesį, kad LRT rodo bei radijuje transliuoja laidas, skirtas lenkų, ukrainiečių, rusų, žydų ir kitoms bendruomenėms.
„Tai yra labai retas atvejis, niekas tuo nelabai ir užsiima, ypač kai tos bendruomenės kartais yra visai nedidukės. Bet aš manau, kad kol kas mes tikrai galime tą išsaugoti“, - sakė jis.
Jis sakė, kad apie LRT reitingus kalbama kiekviename LRT tarybos posėdyje ir jie „galėtų būti geresni“, bet neįvardijo, kokiomis priemonėmis to bus siekiama.
LRT vadovas taip pat sakė, kad kaip atsaką į Kremliaus žiniasklaidos vykdomą informacinį karą nacionalinis transliuotojas rodo daug dokumentikos, skirtos įvykiams Ukrainoje, Rusijai ir kitiems susijusiems dalykams bei žada išlaikyti dėmesį šioms problemoms.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą LRT sudaro TV kanalai: Lietuvos televizija, LRT Kultūra, LRT Lituanica, radijo stotys: Lietuvos radijas, LRT Klasika, Opus bei naujienų portalas lrt.lt.
LRT yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, šių metų biudžete LRT numatyta skirti apie 33,5 mln. eurų.