Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Kęstutis Masiulis teigia, kad tarp Prezidentės ir Seimo klostosi labai geri ir dalykiški santykiai, kurie suprantami kaip prieštaravimų, skirtingų nuomonių derinimas, kompromisų ieškojimas.
K.Masiulio nuomone, D.Grybauskaitės darbo stilistika labai skiriasi nuo jos pirmtako Prezidento Valdo Adamkaus. „V.Adamkus su savo komanda rezidavo savo apartamentuose, ir buvo susiklostę gana formalūs biurokratiniai santykiai su Seimu. Prezidentas laukdavo, kol Seimas priims kokį sprendimą, tas sprendimas pasiekdavo Prezidentūrą, Prezidentas su komanda jį išnagrinėdavo, vetuodavo arba priimdavo“, – sakė K.Masiulis. Dabar, pasak parlamentaro, Prezidento atstovai pagal savo darbo sritį dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, girdi visus argumentus, kurie iškyla svarstant įstatymų projektus, ir netgi išreiškia savo nuomonę.
„Jie mato visą procesą ir prieštaravimai dažnai išsprendžiami daug anksčiau, poreikis įstatymą vetuoti, suponuoti konfl iktą, mažėja“, – teigė K.Masiulis.
O ekspremjeras socialdemokratas Seimo narys Gediminas Kirkilas nemano, kad Prezidentės ir valdančiosios koalicijos santykiai – idealūs. „Manau, kad kritikos ji išsakė pakankamai, ypač apie kitų metų biudžetą. Nesakyčiau, kad ji ir per gera valdantiesiems. Matyt, jeigu nebus atsižvelgta į jos pasiūlymus, ateityje ji taps kritiškesnė“, – svarstė G.Kirkilas.
Dėmesys teisėtvarkai – sveikintinas
Ekspremjero neerzina ir tai, kad Prezidentė rodo itin didelį dėmesį Lietuvą sukrėtusiai pedofi lijos bylai ir kelis kartus per savaitę kviečiasi pasiaiškinti generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. „Tai rezonansinė byla. Prezidentė priversta rodyti tokį dėmesį. Juolab kad ir į ją pačią buvo kreiptasi daug sykių“, – sakė buvęs socialdemokratų lyderis.
K.Masiulis taip pat neįžvelgė pavojaus, kad Prezidentė peržengia savo galių ir kompetencijos ribas bei kėsinasi į kitų valstybės institucijų nepriklausomumą. „Politinė sistema nėra aprašoma vien Konstitucijoje. Galių pusiausvyra nusistovi ir priklausomai nuo to, kaip veikia įvairios struktūros. Jeigu Prezidentė aktyvi, ji ir mūsų politinės sistemos, kur jai konstituciškai labai daug galių nėra nesuteikta, sąlygomis gali įgyti didesnį svorį ir reikšmę. Prezidentė D.Grybauskaitė, būdama aktyvi, nesitenkindama pasyviu biurokratiniu bendradarbiavimu, formuoja kitokią galių sanklodą. Bet man kol kas nekliūva, kad ji ima per daug valdžios. Priešingai, netgi kelia simpatiją jos aktyvumas tose srityse, už kurias ji yra atsakinga. Visa teisėsauga ir teisėtvarka yra jos kompetencijos sritis, ji skiria ir atleidžia teisėjus ir prokurorus. Matydama šios sistemos neveiklumą, ji turi energingai veikti, tai jos pareiga. Pagaliau Prezidentė dirba tai, kas jai priklauso“, – D.Grybauskaitės veiksmus teisino K.Masiulis.
Tačiau parlamentarui užkliuvo, kai Prezidentė gana griežtai išsakė savo nuomonę, kad turi atsistatydinti Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. „Šiuo atveju ji šiek tiek peržengė ribas. Lietuva yra ne prezidentinė, o parlamentinė valstybė. Parlamentas yra pagrindinis veikėjas, jis formuoja Vyriausybę, ši formuoja ir vykdo Lietuvos ekonominę ir kitokią politiką. O Prezidentas atsakingas už kai kurias teisėtvarkos ir užsienio politikos sritis, kuriomis ir turėtų apsiriboti“, – teigė K.Masiulis.
Švelnesnis tonas Rusijos nepakeis
G.Kirkilas kol kas nepastebėjo ryškesnių užsienio politikos pokyčių. „Yra vienas kitas veiksmas, kuris tarsi demonstruoja, kad siekiama kito požiūrio, ypač santykiuose su mūsų didžiąja Rytų kaimyne ir Baltarusija. Bet kokių tai atneš rezultatų, sunku pasakyti. Mano požiūriu, tokia pozicija rezultatų kol kas tikrai neduoda. Matome, kad ir dėl mūsų vežėjų, ir dėl eksportuotojų Rusijos pozicija nesikeičia dėl to, kad Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė stengiasi poziciją suminkštinti. Rusija ir toliau kabinėjasi prie mūsų eksportuotojų“, – sakė G.Kirkilas.
Klausiamas, ar reikėtų su Rusija kalbėtis „kiečiau“, ekspremjeras atsakė: „Manau, kad užsienio politika visada turi būti nuosekli. Tokie posūkiai, jeigu jie yra (kol kas jų nematau), niekam nenaudingi. Ilgalaikė (nuo 1991 metų) praktika rodo, kad mūsų žingsniai rezultatų neduoda. Rusija siekia visai ne to, apie ką mes galvojame. Jeigu siektų geresnių santykių, ji jau būtų sureagavusi į mūsų švelnesnį toną, bet kol kas nereaguoja.“
K.Masiulis irgi įžvelgia Prezidentės pastangas švelninti santykius su Rusija, nekelti nereikalingos įtampos, tačiau tokios politikos rezultatų kol kas taip pat nejaučia. „Paprastai žmonės labai greitai susipyksta, o susitaiko labai sunkiai. Panašiai, matyt, yra ir tarp valstybių. Rytams tikrai skyrėme per mažai dėmesio, dėl tuščių žodžių pykomės. Jeigu ji tai atitaisys, bus gerai“, – sakė K.Masiulis.
Laviruos, jei nori būti matoma
Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, Prezidentė D.Grybauskaitė per šiek tiek daugiau nei tris mėnesius nuveikė tikrai daug. „Aišku, kad ir ateityje ji laviruos, norės būti matoma. Prezidentė moka įtikinamai kalbėti visuomenėje. Tačiau kaip jai seksis vidaus politikos darbe, kol kas atspėti gana sudėtinga“, – svarstė politologas.
- Ar Prezidentė ne per švelni valdančiajai koalicijai?
- Kol kas jokių akibrokštų iš Prezidentės pusės valdančiajai koalicijai tikrai nebuvo. Dar daugiau – prieš rinkimus buvo kalbama, kad gali įvykti tam tikrų ministrų postų perskirstymų, bet Prezidentė iškart po rinkimų labai greitai susitiko su kabineto nariais ir beveik visus juos paliko. Taigi ji parodė aiškų palankumą Vyriausybės vykdomai politikai. Kol kas medaus mėnuo tęsiasi.
Išskyrus tai, kad Prezidentė kiek daugiau nei kiti buvę valstybės vadovai, ypač lyginant su V.Adamkumi, yra linkusi daugiau dėmesio kreipti į vidaus politiką, dažniau aptarinėja fi - nansų, ekonomikos klausimus, socialinę ekonominę situaciją. Jos profesinis pasirengimas rodo, kad būtent šiems dalykams ji skirs pakankamai dėmesio, nors tai daugiau Vyriausybės kompetencijos sritis.
- Ar Prezidentės ir Permainų koalicijos santykiams turi įtakos tai, kad valdantieji rėmė Dalią Grybauskaitę per Prezidento rinkimus?
- Be abejo, kad turi. Ypač svarbi buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parama (nepaisant to, kad už dabartinę Prezidentę balsavo įvairių politinių pažiūrų šalininkai). Todėl galima sakyti, kad dabartiniai Prezidentės veiksmai yra „skolos grąžinimas“.
- Ar Jums aiškios D.Grybauskaitės politinės pažiūros?
- Ji yra aiškiai centro dešinės pažiūrų, ypač socialiniais ekonominiais klausimais. Savo liberalumą yra išsakiusi daugelį kartų. Pritardama dabartinei taupymo politikai, kurią vykdo Vyriausybė, taip pat nemaža dalimi savo laiku pritardama mokesčių reformai, ji neabejotinai parodė, kad yra centro dešinės pažiūrų.
Bet politikoje ne visada konkrečius sprendimus lemia pažiūros ir vertybės. Prieš kelerius metus Prancūzijoje varžėsi dabartinis prezidentas Nikola Sarkozy ir socialistų kandidatė Segolenė Rojal, N.Sarkozy daugelį kartų kartojo centro dešinės nuostatas, bet, kai tapo prezidentu, ir Prancūzija pateko į ekonomikos ir fi nansų krizę, jis savo retorika ir veiksmais gerokai pasisuko į centro kairės poziciją. Taigi aplinkybės gali politikų pažiūras koreguoti.
- Inauguracinėje kalboje Prezidentė išreiškė siekį sureguliuoti užsienio politikos švytuoklę, kurią, kaip buvo galima suprasti, išbalansavo Prezidentas V.Adamkus. Ar matote tos naujos politikos vaisius?
- Nesutikčiau, kad ji kritikavo V.Adamkaus kursą. Jeigu ir taip, tai buvo nuosaiki kritika. Kaip valstybės vadovė ji bando diktuoti tam tikrą pusiausvyrą. Jos užsienio susitikimų darbotvarkė buvo be galo intensyvi. Ji susitiko su Prancūzijos vadovu, važiavo į Skandinavijos šalis, į Lenkiją. Pagaliau netikėtas A.Lukašenkos vizitas Lietuvoje. Per tris mėnesius susitiko su daugeliu užsienio politikos lyderių, taip pat su NATO ir ES vadovais, ir šiuo požiūriu Lietuvą tarptautinėje politikos arenoje reprezentavo itin aktyviai. Kiek ir kaip keisis politikos turinys, kol kas nėra aišku. Apskritai užsienio ir vidaus politikos lauke šiek tiek trūksta jos kaip Prezidentės prioritetų aiškumo.
- Ar Lietuvai naudinga sušvelnėjusi retorika Rusijos atžvilgiu?
- Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu išties nepasikeitė, jokių poslinkių iš esmės nėra. Ar Lietuvos ir Baltarusijos santykiai kaip nors esmingiau keisis, atspėti taip pat sunku.
- Jeigu krizė dar labiau gilės, ir koalicijoje kiltų didelių nesutarimų, ar įmanoma, kad D.Grybauskaitė ką nors pasiūlytų socialdemokratams?
- Kol kas tokių požymių visai nėra.
Arvydas Jockus
