Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir tikėtąsi, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą.
Prezidentės teigimu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos. Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.
Pilietybės įstatymas, pasak Prezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių, Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ratas.
Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu, patvirtino ir konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai.
„Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu - keičiant pačią Konstituciją", - teigė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai.
Išeivija laukia Seimo sprendimo
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis pareiškė apgailestavimą dėl D. Grybauskaitės sprendimo bei išreiškė viltį, kad Seima atmes prezidentės veto.
V. Bandis nurodė, kad Konstitucija leidžia dvigubą pilietybę suteikti išimtinais atvejais, o NATO ir ES šalių pilietybė gali būti laikoma tokia išimtimi.
Politologo komentaras
Politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad vetuoti šį įstatymą prezidentė tiesiog privalėjo.
„Lengvabūdiškai priėmęs šio įstatymo pataisas Seimas pasiuntė aiškią ir nedviprasmišką žinią visiems Lietuvos piliečiams: “Brangūs piliečiai! Jeigu jums nors mažumėlę patogiau ir tikitės nors menkutės naudos, skubiai griebkite kitų šalių pilietybę. Tai jums neturės nei mažiausių padarinių, nes nuo šiol jums sukuriamos idealios sąlygos įgijus kitos šalies pilietybę toliau vaidinti Lietuvos Respublikos piliečius. Jums nereikės pakrutinti nė pirštelio dėl šitos valstybės, pakaks retkarčiais pasigraudenti, kaip ją mylite ir jos ilgitės”. Tai gali skambėti kaip ironija, bet būtent tokia yra Seimo priimtų Pilietybės įstatymo pataisų tikroji prasmė,” – sakė V. Radžvilas.
Politologas taip pat pat primena, kad jau esame buvę dvigubi piliečiai. „Be Sovietų Sąjungos pilietybės kiekvienas formaliai buvome laikomas ir vadinamosios LSSR piliečiu. Nėra jokių abejonių, kad juridiškai įteisinus masinę dvigubą pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybė būtų sumenkinta – iš pradžių sąmonėje, o vėliau ir tikrovėje – tiek, kad ilgainiui taptų tik teisine fikcija ir savo statusu bei reikšme nebesiskirtų nuo sovietinės Lietuvos pilietybės. Seimo priimtos įstatymo pataisos tiesiogiai programuoja tokią mūsų valstybės pilietybės instituto raidą – jo nuosmukį, o galiausiai ir nunykimą. Priimdamas tokias įstatymo pataisas Seimas kartą pasielgė neatsakingai – kaip tikras valstybės pagrindų griovėjas”, - sakė V. Radžvilas.
Pilietybės įstatymo svarstymą, V. Radžvilo nuomone, geriausia būtų atidėti iki geresnių laikų. „Šis klausimas pernelyg svarbus, kad jį būtų galima rimtai svarstyti valstybės krizės ir politinės sumaišties salygomis. Taip pat reikia be užuolankų pasakyti, kad tokio įstatymo neturi teisės priiminėti dabartinis moraliai ir intelektualiai pakrikęs parlamentas, kurio ligšioliniai sprendimai akivaizdžiai parodė, kad dauguma jo narių paprasčiausiai nesuvokia pilietybės instituto politinės ir teisinės prasmės ir svarbos – ką iš tiesų reiškia būti lojaliu ir atsakingu savo šalies piliečiu”, - įsitikinęs ekspertas.
V. Radžvilo teigimu, norint geranoriškai, toliaregiškai ir konstruktyviai toliau spręsti šį klausimą būtina vadovautis dviem pamatinėmios nuostatomis. „Pirma, dvigubos pilietybės klausimą reikėtų spręsti ne suinteresuotu grupių spaudimo sąlygomis ir užkulisinių intrigų keliu, bet demokratiškai – referendumu, kuris turėtų įvykti po atvirų ir sąžiningų diskusijų. Antra, jeigu referendumu būtų pakeisti pilietybės sampratą ir jos įgijimo sąlygas apibrėžiantys Konstitucijos straipsniai, taptų įmanoma tikslinti ir Pilietybės įstatymo nuostatas. Jos turėtų būti tokios, kad padėtų atsijoti siekiančius turėti dvigubą pilietybę asmenis. Norintys išlaikyti pilietinį ryšį su Lietuva ir pasiryžę jai realiai įsiapareigoti žmonės neturi būti atstumiami. Tačiau geranoriškumas ir lankstumas neturi peržengti ribų, kai valstybės pilietybė nuvertinama ir suniekinama dosniai dalijant ją ir tiems, kuriems ji tėra tuščias blizgutis patenkinti tuštybę arba pagalbinis įrankis primityviai siekti grynai asmeninės naudos, kai net neketinama elgtis pilietiškai ir nors šį tą duoti savo pirmajai Tėvynei ir valstybei”, - sakė V. Radžvilas portalui “Balsas.lt”
Konstitucinė problema
Dvigubos pilietybės tema aršiai diskutuojama po 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris iš esmės pakartojo ankstesnio, 2003 m. gruodžio 30 d., nutarimo nuostatą, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Anot KT pozicijos, negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. Minėtu KT nutarimu, tuomet galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos, leidusios turėti dvigubą pilietybę turėjusiems Lietuvos pilietybę iki okupacijos ir jų palikuonims bei lietuvių kilmės asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir toliau nebegalėjo būti taikomos.
Visi Lietuvos piliečiai, iki šio nutarimo turėję kitos valstybės pilietybę, toliau gali ją turėti, neprarasdami Lietuvos pilietybės. Pilietybės, kaip masinio reiškinio, įteisinimo šalininkai aiškina, kad nori neatstumti šimtų tūkstančių emigrantų, o nepritatiantieji atkerta, kad Lietuvos pilietybė nėra pigus priedas, kurį galima duoti, kaip kišenpinigius tam, kuris dėl vienos ar kitos naudos pasirinko lojalumą kitai šaliai.
