„Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“, – prezidentės poziciją BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Šalies vadovė taip komentavo Seime ketvirtadienį pateiktas laikinosios komisijos dėl LRT veiklos išvadas.
Išvadomis siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį dėl to kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką.
Dėl tyrimo komisijos išvadų balsuos Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.
Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.
Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT pagalbos ieško Europos transliuotojų sąjungoje
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.
„LRT nepriklausomumui iškilęs pavojus neramina, nes tai taip pat kelia grėsmę spaudos ir žodžio laisvei bei demokratijai apskritai“, - rašoma LRT laiške.
M. Garbačiauskaitė - Budrienė Europos transliuotojų sąjungą informuoja apie Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti spalio pradžioje pateiktas išvadas, kurių tikslas – pakeisti LRT valdysenos modelį, kuris taptų panašus į valstybinių įmonių. Didžiausią nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką.
Seimo laikinoji komisija išvadose taip pat siūlo peržiūrėti nevyriausybinių organizacijų, deleguojančių savo atstovus į LRT tarybą, sąrašą. Šios institucijos yra įvardintos LRT įstatyme: tai Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų konferencija.
„Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymai keisti LRT tarybos formavimo modelį niekaip neišplaukia iš Seimo laikinosios komisijos, sukurtos ištirti visuomeninio transliuotojo finansinę veiklą ir didinti jo skaidrumą, išvadų“, – pabrėžia LRT vadovė.
Taip pat, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia tai, kad ketinama padidinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus galias LRT atžvilgiu. Abu asmenis – LRTK pirmininką ir inspektorių – skiria Seimas.
