Glaudus bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis tapo esminiu Lietuvos užsienio politikos prioritetu, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Prieš beveik ketverius metus tapusi Lietuvos prezidente nubrėžiau aiškią Lietuvos bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis viziją - siekti kuo glaudesnių santykių, dialogo ir bendradarbiavimo visose srityse: nuo politikos iki verslo ir kultūros. Būtent Šiaurės kryptis tapo Lietuvos valstybės užsienio politikos kertiniu prioritetu, mūsų tikslu ir kasdienybe", - antradienį iškilmingoje vakarienėje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Ninisto) kalbėjo šalies vadovė.
Sakydama tostą vakarienės metu, D.Grybauskaitė pabrėžė vertinanti Suomijos laikyseną Šaltojo karo metais nepripažinti Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos "nepaisant aplinkybių ir milžiniško spaudimo tai padaryti".
Suomiją ir Lietuvą, pasak prezidentės, sieja ne tik panašūs dydžiai, panašūs požiūriai į tarptautinių problemų sprendimus, taip pat - ir tenkantys tie patys iššūkiai regione ir už jos ribų: nuo rūpinimosi Baltijos jūros švara ir saugumu, iki migracijos, organizuoto nusikalstamumo ir apsirūpinimo energetiniais ištekliais.
"Džiaugiuosi, kad per keletą pastarųjų metų sau tą pripažinome, o praktiniai veiksmai rodo, kad jau ir įgyvendiname. Supratome, kiek daug dar galime išmokti iš Šiaurės šalių, ir konkrečiai iš Suomijos. Naujausiame Pasaulio ekonomikos forumo išleistame konkurencingiausių pasaulio ekonomikų sąraše Suomija užima 3-ą vietą. Suomijoje neegzistuoja žodis korupcija, valstybės ir privataus sektoriaus veikla skaidri ir efektyvi, o inovacijos bei švietimo sistema net sunkmečiu leidžia žmonėms prisitaikyti prie naujų sąlygų ir vėl integruotis į darbo rinką", - kalbėjo šalies vadovė, pridūrusi, jog į Lietuvą ateina vis daugiau Suomijos investicijų.
Trečiadienį šalies vadovė kartu Lietuvoje viešinčiu Suomijos prezidentu dalyvaus Klaipėdoje atidarant Suomijos kapitalo įmonės "Fortum" valdomą naują 450 mln. litų vertės termofikacijos elektrinę.
