Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė trečiųjų kadencijos metų veiklos rezultatus ir pristatė ketvirtųjų metų darbus.
Spaudos konferencijos metu paklausta, ar įžvelgia savo klaidų, prezidentė atsakė taip: „Jei galvočiau, kad darau klaidą, tikrai to veiksmo nedaryčiau.“ Vėliau ji paaiškino, kad ne viskas nuo jos vienos priklauso ir daugelį darbų tenka derinti su Vyriausybe ir Seimu, kad ir kaip norėtųsi kai kurių permainų greičiau ir geriau.
Kaip savo kitų metų prioritetus D. Grybauskaitė įvardijo energetinės nepriklausomybės siekimą, finansinės drausmės ir atsakingos ekonomikos skatinimą, monopolijų skaldymą, ypač šilumos ūkyje, pertvarkas teisėsaugos ir teismų srityje, kovą su neteisėtu praturtėjimu, socialinės paramos klausimus, pasiruošimą pirmininkavimui ES ir derybas dėl ES ateities bei finansinės perspektyvos.
Pirmasis blokas, kuriam prezidentė skyrė dėmesį, – ekonomika. Pasak prezidentės, Lietuvos laukia atsakingas 2013 metų biudžeto formavimas.
Antrasis – realiai pradėti energetiniai projektai, kurie lems energetinio savarankiškumo užtikrinimą Lietuvai. D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad jau yra suskystintų dujų terminalo dokumentų paketai ir realus projekto pajudėjimas.
ES lygmenyje prezidentė mano užsitikrinusi finansavimo bei politinį pritarimą tam, kad Baltijos regionas ir Lietuva neliktų iki 2015 metų izoliuoti energetine prasme.
Pasak jos, pradėta galvoti rimčiau ir padaryti pirmieji žingsneliai šilumos ūkio pertvarkos srityje.
Trečiasis blokas – svarbiausi darbai Prezidentės atsakomybėje – permainos Lietuvos teisėsaugoje ir teismuose, kuriais D. Grybauskaitė mėgsta pasididžiuoti.
„Ir toliau intensyviai buvo vykdoma teisėjų rotacija, buvo griežtai reikalaujama teisėjų atsakomybės. Per visus trejus metus net dvylika teisėjų buvo atleisti už teisėjo vardo pažeminimą, o dabar keturių teisėjų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tokio griežto požiūrio iki šiol nebuvo, toliau vykdysiu savo pažadą žmonėms, kad teismai ir teisėjai turi būti skaidresni, atsakingesni, negu bet kuris kitas Lietuvos pilietis, nes tai žmonės, kurie davė priesaiką valstybei“, – kalbėjo ji.
Prezidentė pažėrė kritikos VMI ir didžiavosi, kad teisėsauga palietė valdančiuosius
Kaip savo pagrindinę užduotį ir pagrindinį leitmotyvą šalies vadovė išskyrė kovą su korupcija.
„Niekam jokių išlygų būti negali, turbūt pastebėjote, kad teisėsaugos institucijos išdrįso pirmą kartą paliesti aukštus politikos atstovus netgi iš pozicijos, valdančiosios daugumos, ko niekada nebuvo ankščiau“, – išdidžiai kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad yra kritiškai nusiteikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atžvilgiu, ypač dėl to, kad ši institucija leido sau interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo.
„VMI praktiškai išėmė iš patikrinamųjų sąrašo visus politikus, tiek savivaldos lygmeniu, tiek Seimo. Čia norėčiau pažymėti, kad įstatymas jokių išimčių niekam nedaro. Visi, kur yra tikėtinas arba matomas atviras įtarimas, kad praturtėjimas galėjo įvykti neteisėtai, turi būti preventyviai patikrinti ir tai yra pareiga“, – konstatavo ji.
D. Grybauskaitė išreiškė viltį, kad VMI girdi, ką ji sako, ir užsiims šiuo klausimu labai rimtai.
„Teisėsaugos institucijų mėginimas arba išdrįsimas paliesti visus be išimčių virsta situacija, kai tam tikri politikai nori grįžti prie teisėsaugos institucijų politizavimo, t.y. pradėti siūlyti įvairūs įstatymai, kad teisėsaugos institucijų vadovai taptų priklausomi nuo vykdomosios valdžios, kam aš tikrai nepritariu ir nepritarsiu. Grįžti 10–15 metų atgal nėra prasmės, tokia situacija buvo Lietuvoje ankščiau – ji nebuvo labai efektyvi ir priklausė tik nuo valdančiųjų valios, todėl kartoti istorijos nereikėtų“, – svarstė prezidentė.
Saugumas užtikrintas
Ketvirtas blokas – užsienio politika.
D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad pavyko užtikrinti karinį saugumą Lietuvoje, Čikagos viršūnėse patvirtinti NATO oro policijos misiją ir gynybos planų turinį. Taip pat neseniai atidarytas NATO energetikos saugumo centras ir jau daug valstybių išreiškė norą dalyvauti arba pasirašė dalyvavimo dokumentus.
„ES lygmeniu Lietuvos siekis užtikrinti ir reikalauti atominės energetikos saugumo, tiek ES šalyse–narėse, tiek kaimyninėse šalyse, tapo visos ES reikalavimu ir tai patvirtinta europiniuose dokumentuose. <...> Pasiekėme, kad iki 2015 metų visos ES siekis yra panaikinti energetinę Baltijos šalių rinkų izoliaciją“, – vardijo prezidentė
Reziumuodama, D. Grybauskaitė užsiminė apie visų veiklų foną, kuris laukia – tai Seimo rinkimai su nauja partijų finansavimo tvarka. “Labai tikiuosi, kad vėl paskirtasis VRK vadovas griežtai kontroliuos, kaip vykdomi naujieji įstatymai, kad partijos negalėtų piktnaudžiauti naująja tvarka“, – vylėsi ji.
Visus piliečius ji paragino aktyviai dalyvauti rinkimuose, kad politikai jaustųsi atsakingi, jog rinkėjų atėjo daug ir Lietuvos piliečiai domisi, ką renka, ir kad piliečiai renka patys, o ne palieka tai daryti kaimynams.
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Statistika už trečiuosius kadencijos metus būtų tokia:
Pateikti 22 įstatymų projektai.
11 įstatymų grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (6 veto Seimas pritarė, 2 – atmetė, 3 bus svarstomi Seimo rudens sesijoje).
Pasirašyti 479 įstatymai.
25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
62 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 20 su Prezidentais, 11 – su premjerais, 5 – su parlamentų pirmininkais, 7 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
Paskirta 16 Lietuvos ambasadorių.
Priimti 24 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
25 vizitai į užsienį.
Paskirtas 31 naujas teisėjas, 9 teisėjams įgaliojimai pratęsti iki 65 metų, 23 teisėjai paskirti į aukštesnės pakopos teismus.
Atleisti 34 teisėjai, 12 iš jų – pasibaigus įgaliojimų laikui, 11 – savo noru, 6 – sulaukus pensinio amžiaus ir 5 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą.
Paskirta 10 teismų pirmininkų, 1 teismo skyriaus pirmininkas ir 1 teismo pirmininko pavaduotojas.
Atleisti 28 teismų pirmininkai, 1 teismo skyriaus pirmininkas ir 3 teismų pirmininkų pavaduotojai.
Surengta 13 interviu, 11 spaudos konferencijų Lietuvos žiniasklaidai; 21 interviu užsienio žiniasklaidai.
Pasakytos 49 kalbos.
Atsakyta į 4422 šalies gyventojų laiškus.
Svarbiausi darbai:
Kova su korupcija ir piktnaudžiavimu monopoline padėtimi
• Skaidrinama politinė sistema, sukurta nauja partijų finansavimo tvarka – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos.
• Stiprinama konkurencija šilumos ūkyje, sudaromos sąlygos mažinti šilumos kainas: atskirti šilumos tiekėjai nuo administratorių; kuriamos sąlygos šilumą tiekti ir nepriklausomiems šilumos gamintojams – Šilumos ūkio įstatymo, Konkurencijos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos.
• Užkirstas kelias namų administratorių savivalei – Civilinio kodekso pataisos.
• Sustabdytas monopolijų įsigalėjimas atliekų tvarkymo srityje – Atliekų tvarkymo įstatymo veto.
• Užtikrintas Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumas ir numatyta pareiga viešinti visus pirkimus nepriklausomai nuo pasirinkto būdo – Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.
• Stiprinama Konkurencijos tarnyba ir keičiami jos veiklos prioritetai: pirmenybė teikiama viešojo intereso gynimui, didžiausią žalą eiliniams vartotojams darantiems draudžiamiems susitarimams – Konkurencijos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisos.
• Įteisinta sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kaita – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos.
• Siekiant užtikrinti gamtos išteklių prieinamumą visiems šalies gyventojams – Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisų veto.
• Užkirstas kelias didinti biurokratinį valstybės aparatą ir smulkinti savivaldybes – Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų veto.
Teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarka ir depolitizavimas
• Pakeista teisėjų atrankos ir vertinimo sistema ir pradėta teismų pirmininkų rotacija. Dar šiemet keisis 30 teismų vadovų, paskirtas 31 naujas teisėjas, 5 teisėjai atleisti už teisėjo vardo pažeminimą, dėl korupcinių veikų keturių teisėjų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai.
• Bylų vilkinimo ir nebaudžiamumo pažabojimas – pateiktos BPK pataisos, sudarančios galimybes teismams ilgai nagrinėjamose, sudėtingose bylose paskirti valstybės gynėją.
• Kova su neteisėtu praturtėjimu ir išplėstinis turto konfiskavimas – įsigaliojus BK pataisoms per pusantrų metų pradėta 90 ikiteisminių tyrimų.
• Efektyvinama Prokuratūros, STT ir VSD veikla; apibrėžiama vadovų kadencijų trukmė – Prokuratūros, STT ir VSD įstatymų bei jų statutų pataisos.
• Konstituciniam Teismui suteikti instrumentai paspartinti bylų nagrinėjimą – Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos.
• Plečiami antikorupcinių patikrinimų mastai – įsigaliojus Prezidentės iniciatyva parengtiems Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimams, STT patikrino beveik dvigubai daugiau asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose.
• Sukurta lankstesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpuso formavimo tvarka ir sudarytos prielaidos vienodinti teisėjų darbo krūvį ir sparčiau nagrinėti bylas.
• Supaprastinta bylų nagrinėjimo tvarka – Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisos.
Energetinio savarankiškumo užtikrinimas
• Intensyviai vykdomi strateginiai energetikos projektai ir energetikos sistemos integracija į Vakarus – vykdomas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas; parafuota koncesijos sutartis su strateginiu Visagino AE investuotoju, tiesiama „NordBalt„ elektros jungtis; sukurta elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona.
• Energijos išteklių rinkų plėtra ir konkurencijos didinimas – įsteigta dujų birža ir numatomas biokuro biržos steigimas (priimtas Prezidentės remtas Energijos išteklių rinkos įstatymas).
• Neleista politizuoti elektros ir šilumos kainų nustatymo – Energetikos įstatymo veto.
• Užsitikrinta tvirta Europos Komisijos parama III Energetikos paketo pagal Lietuvos pasirinktą modelį įgyvendinimui – dujų perdavimo tinklų atskyrimas nuo dujų tiekėjų užtikrins kitų dujų tiekėjų laisvą prieigą ir konkurenciją.
• Derybos su potencialiais suskystintųjų dujų tiekėjais – vizitas į Katarą.
Šalies ekonominis ir finansinis stabilumas
• Atsakinga finansų politika – Prezidentei remiant, laiku priimtas 2012 m. biudžetas, pažabojęs neefektyvų išlaidavimą ir leidęs užtikrinti valstybės finansų stabilumą. Kartu buvo atkurtos senatvės pensijos ir sudarytos galimybės dar šiais metais didinti MMA.
• Pateikta ir Seimo ratifikuota ES fiskalinės drausmės sutartis.
• Užkirstas kelias mokesčių vengimui bei užtikrintas sąžiningas pelno padalijimas tarp įmonės akcininkų – Akcinių bendrovių įstatymo pataisos.
• Pateikti pasiūlymai neriboti konkurencijos skatinimo ir atsisakyti ribojimų privačioms bendrovėms dalyvauti laisvųjų ekonominių zonų valdyme – Panevėžio ir Kėdainių LEZ įstatymų veto.
• Panaikinta diskriminacinė nuostata, pagal kurią kvalifikacijos reikalavimai nėra taikomi pagal darbo sutartis apskaitos paslaugas teikiantiems asmenims – Buhalterinės apskaitos įstatymo veto.
• Užregistruotos Įmonių bankroto įstatymų pataisos, kurios užtikrins skaidresnį, paprastesnį ir operatyvesnį bankroto bylų procesą.
Lietuvos interesų gynimas per užsienio politiką
• Užtikrintos konkrečios NATO saugumo garantijos – patvirtinti Baltijos šalių gynybos planai; neribotam laikui pratęsta NATO oro policijos misija; užtikrinta Lietuvos interesus atitinkanti priešraketinės gynybos sistema; Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras taps NATO kompetencijos centru.
• 20 procentų išaugo NATO šalių įgyvendinamo krovinių tranzito per Lietuvą į Afganistaną mastai.
• Produktyvi narystė Europos Sąjungoje – užsitikrinta Europos Komisijos parama III Energetikos paketo pagal Lietuvos pasirinktą modelį įgyvendinimui; su partnerių Europos Sąjungoje parama sėkmingai įgyvendinami svarbiausi Lietuvą ir Baltijos šalis su Europa sujungsiantys elektros ir dujų jungčių projektai.
• Lietuvos siekis aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus taikyti visoms AE (tarp jų Kaliningrade ir Astrave) tapo visos ES siekiu.
• Lietuva tampa transporto jungtimi tarp Rytų ir Vakarų:
po vizito Kazachstane pajudėjo konteinerinis traukinys „Saulė" nuo Klaipėdos iki Kinijos;
bendradarbiaujant su Ukraina sukurtos palankesnės sąlygos konteinerinio traukinio „Viking“ darbui.
• Lietuva sėkmingai dalyvavo tarptautinių organizacijų veikloje – pirmininkavimas Demokratijų bendrijoms ir ESBO.
• Pasiektas ES šalių sprendimas Lietuvos pirmininkavimo ES metu Lietuvoje surengti ES Rytų partnerystės vadovų susitikimą.
Kultūra ir švietimas
• Įtvirtintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas periodiniams spaudos leidiniams.
• Inicijuotas Nacionalinės literatūros plėtros programos rengimas.
• Parengtas Prezidentės inicijuotas LR Nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas.
• Prezidentei paraginus, užtikrintas sklandus ikimokyklinio ugdymo finansavimas, patvirtina studijų tikslinio finansavimo tvarka ir priimta Švietimo įstatymo nuostata, kad švietimo įstaigų steigėjas, tobulinant mokyklų tinklą, privalo tartis su mokyklos bendruomene.
• Palengvintos Viešųjų pirkimų procedūros kultūros ir meno įstaigoms.
• Prezidentės iniciatyva priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas.
• Per Prezidentės inicijuotą „Knygų Kalėdų“ akciją šalies bibliotekas papildė beveik 17 000 naujų knygų.
