Prezidentė Dalia Grybauskaitė nenori įvardyti savo pozicijos dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kol sprendimo nėra priėmusi Vyriausybė, sako jos patarėjas Nerijus Udrėnas.
„Svarstant branduolinės energetikos plėtrą, prezidentė konkrečiai savo pozicijos nenorėtų įvardyti šiuo metu, nes Vyriausybė turi apsispręsti ir kartu siekti apsisprendimo pagrindu pasirašyti platesnį nacionalinį susitarimą dėl energetikos, taip maksimaliai depolitizuojant energetikos sektorių ir užtikrinant ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė N. Udrėnas.
Kartu jis pabrėžė, jog branduolinė energetika užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgą laikotarpį, tačiau ji būtų tik vienas iš galimų scenarijų, siekiant apsirūpinti elektros energija.
„Branduolinė energetika, išlikdama šalies energijos balanse, neabejotinai užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgą laikotarpį, tačiau tokio projekto finansavimo, struktūros, valdymo sprendimai turi būti detaliai aptarti tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygiu, o, prezidentės nuomone, Lietuvos piliečiai turi gauti objektyvią, aiškiai suprantamą informaciją apie projekto naudą valstybei, jos ekonomikai, kiekvienam iš mūsų“, – kalbėjo patarėjas.
„Vienokiu ar kitokiu atveju, svarbu turėti realų įgyvendinamą planą – kaip Lietuva galės užtikrinti konkurencingą ir patikimą elektros energijos tiekimą ateinantiems 50 metų dabar turimomis, patikrintomis technologijomis“, – sakė N.Udrėnas.
Jis svarstė, jog politiškai nusprendus dėl energetikos vystymo krypčių, apie projektų įgyvendinimo detales galėtų spręsti konkrečios įmonės.
„Pavyzdys, kaip tai Suomija vykdo, yra gana pamokantis. Valstybė pernelyg nesikiša į projektų įgyvendinimo pusę, bet užtikrina tinkamą reguliavimą, priežiūrą ir palieka įmonėms veikti. Taip galbūt (tiktų – BNS) ir šiam atvejui – būtų aiškus politinis apsisprendimas energetikos vystymo krypčių, o konkrečius projektus, kaip juos įgyvendinti, (būtų galima – BNS) palikti įmonėms spręsti. Stiprias įmones turi ir Lietuva, ir Latvija, Estija, ir kiti regioniniai partneriai, taigi įmonių lygiu būtų galima apsispręsti dėl konkrečių detalių“, – sakė N.Udrėnas.
