„Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos. Tam, kad šis istorinis, pasaulio lyderių parašais patvirtintas susitarimas netaptų popierinis, visi turime labai pasistengti. Pasaulis pradėjo suprasti, jog neatsakingas ir vartotojiškas požiūris į žemės mums duotas dovanas atsisuka prieš mus pačius – gamta mus baudžia sausromis ir potvyniais, badmečiais ir ligomis. Tik mes patys galime tai sustabdyti – reikia 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva yra pavyzdys pasauliui, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir švari aplinka – suderinama“, – pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.
Bendri Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Lietuva taip pat sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą - šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių.
D.Grybauskaitė susitikime atkreipė pasaulio lyderių dėmesį ir į tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės statybas bei ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Pasak Luetuvos prezidentės, nesaugi branduolinė energija neturi nieko bendro su švarios energijos strategijos dalimi. Branduolinės avarijos padariniai paveiktų daug daugiau negu vieną šalį, užteršimo rizika kiltų ištisiems regionams, todėl visi branduolinės energijos projektai turi būti įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, skaidriai ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis.
195 valstybių Paryžiaus klimato kaitos susitarimas buvo pasiektas pernai gruodį Prancūzijos sostinėje vykusioje JT konferencijoje. Šiuo susitarimu visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Susitarime įtvirtintas tikslas siekti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai, ir stengtis apriboti didėjimą iki 1,5 laipsnio lyginant su ikipramoniniu lygiu.
Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas penkerius metus bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.
